Mes turime 374 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2537
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18738
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:94768
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

„Parsinešk Kalėdas į savo namus“

2012 m. gruodžio 12 d. trečiadienis Nr.95 (1239)

Šiemet jau ketvirtą kartą generalinė miškų urėdija drauge su visomis šalies urėdijomis organizuoja kalėdinę akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Jos metu, šių metų gruodžio 21 dieną nuo 14 val. Švenčionėliuose Priestočio gatvėje bei Švenčionių mieste Vilniaus gatvėje priešais Švenčionių rajono savivaldybės pastatą Švenčionėlių urėdijos miškininkai rajono gyventojams nemokamai dalins eglių šakas. Miškininkai tikisi, kad šios šakos papuoš daugelį namų, sukurs šventinę nuotaiką ir padės nuo kirvio apsaugoti šimtus miškuose augančių eglučių.

Prekybą kalėdiniais medeliais urėdijos girininkijose pradėsime gruodžio 14 d. Nuo šios dienos iki Naujųjų metų (išskyrus Šv. Kalėdas – gruodžio 25, 26 d.) visose girininkijose nuo 7 iki 16 val., o kur pirkėjų gausu - ir vėlesniu laiku, prekiausime eglutėmis, pušaitėmis ir jų šakomis.

Eglė jau nuo senų senovės medžių hierarchijoje užima ypatingą vietą kaip visąlaik žaliuojantis medis, simbolizuojantis gyvybę ir amžinumą.Europoje pirmosios eglutės buvo pradėtos puošti XVI amžiuje. Vokietijoje, Elzaso krašte, ant stalo pastatydavo mažą eglutę, papuoštą obuoliais ir saldumynais. Mažos kalėdinės eglutės su žvakutėmis atsirado taip pat Vokietijoje, XVII a. antrojoje pusėje. O jei eglučių apylinkėse nebūdavo, statydavo iš medžio kalėdines piramides ir puošdavo jas spygliuočių šakomis bei žvakutėmis.Buvo tikėta, kad papuoštos eglės šakos atbaido piktas dvasias. Pamažu ši eglutės puošimo tradicija išplito visoje Europoje.

Europiečiai puošė nedidelius, maždaug 1,2 metrų aukščio medelius, o amerikiečiai norėjo, kad jų eglutės remtų lubas. XX a. pradžioje amerikiečiai eglutes dažniausiai puošdavo rankų darbo žaisliukais, o išeiviai iš Vokietijos ir toliau naudojo obuolius, riešutus, imbierinius sausainius. Netrukus buvo pradėti naudoti ir dažyti kukurūzų spragėsiai, derinti su uogomis ir riešutais.

Atsiradus elektrai, išpopuliarėjo ir kalėdinės lemputės, apšviesdavusios eglutes visą parą. Eglutės su girliandomis buvo pradėtos statyti visų miestų aikštėse.

Lenkijoje kalėdinės eglutės būdavo puošiamos angelais, povais ir kitais paukščiais, taip pat daugybe žvaigždžių. Švedijoje eglutės puošiamos ryškiai nudažytais mediniais ornamentais ir šiaudinėmis gyvūnų bei vaikų figūrėlėmis. Danijoje ant  eglučių kabinamos mažutės Danijos vėliavos, varpeliai, žvaigždutės, snaigės ir širdutės. Japonijos krikščionys pirmenybę teikia mažoms vėduoklėms ir popieriniams žibintams.

Tradicijas išlaikantys lietuviai savo egles puošdavo šiaudiniais paukščių narveliais, žvaigždėmis ir geometrinėmis figūromis. Šiaudai yra vilties kitais metais sulaukti gero derliaus ženklas. Čekų ir slovakų eglutės puošiamos ornamentais, pagamintais iš dažytų kiaušinio lukštų, o ukrainiečių eglutes puošia sėkmę nešantis voras su voratinkliu. Legendos byloja, kad neturtinga moteris, neturėjusi kuo papuošti savo eglutės, prabudusi Kalėdų rytą pamatė, kad voratinklis, dengęs eglės šakeles, kylančios saulės buvo paverstas sidabru.

Ne už kalnų gražiausia metų šventė – Šv.Kalėdos. Ateikite gruodžio 21 dieną -  dovanosime Jums eglių šakas ir maloniai bendrausime. Šiltų ir gražių Šv.Kalėdų ir naujųjų Metų Jums linki Švenčionėlių miškininkai!

VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos informacija

 
Reklaminis skydelis