Mes turime 355 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1439
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11626
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:87656
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Apie baudas, leidimų keitimą ir piktžuvę, kuri ryja viską, kas juda

2013 m. vasario 27 d. trečiadienis Nr.15 (1258)

LR šešioliktosios Vyriausybės aplinkos ministro sprendimu, dešimteriopai padidintos baudos brakonieriaujantiems žvėris, vidutiniškai penkeriopai – brakonieriaujantiems žuvis.

Yra ir kai kurių naujovių tiems, kurie turi senus leidimus naudoti žūklės plotų vienetus.

 

Kada galima įmerkti tinklaitį?

- Ežero pakrantę tvarkyk, švarią aplinką užtikrink, vandenis įžuvink, nemažai kitų darbų atlik, - prieš kažkiek laiko pasakojo labai sąžiningas žmogus, turintis leidimą naudoti žūklės ploto vienetą. – O ar turiu aš iš to bent menkutėlę naudą? Net mažiausio tinklaičio į šį ploto vienetą įmerkti neturiu teisės. Tokia teise neretai pasinaudoja slapčia atvykstantys ir slapčia išsinešdinantys brakonieriai. Teks atsisakyti viso to.

Nežinau, atsisakė ar ne. Tačiau Švenčionių rajono agentūros vyriausiojo specialisto Vytauto Veikučio tvirtinimu, žmonių, norinčių turėti leidimus žūklės plotų vienetams naudoti, pastebimai sumažėjo. Jų skaičius keičiasi. Dabar rajono teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose jų priskaičiuojama apie 50-60.

Iš esmės dėl finansinių sunkumų dabar tik 5 ežerus – Bėlį, Beržuvį, Rašią, Kančioginą ir Lazdinius – pasiliko Švenčionių medžiotojų ir žvejų draugija. O dar palyginti neseniai tokių ežerų turėjo keturiskart daugiau – 20.

Leidimus naudoti žūklės plotų vienetus daugiausia turi fiziniai asmenys. Tačiau iš jų, V.Veikučio nuomone, matyt, ligi šiol mažai kas žino, kad dabar turimus senus leidimus žūklės ploto vienetams naudoti iki 2013 m. gegužės 1 d. būtina pakeisti naujais. To reikalauja Lietuvos Respublikos žvejybos įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. gruodžio 10 d.

- Į ką turi kreiptis tie, kurie nori pasikeisti senus leidimus į naujus? – klausiu V.Veikutį.

- Į Nacionalinės žemės tarnybos rajono skyrių dėl sprendimo išduoti leidimą žvejybos ploto vienetui naudoti. Anksčiau ši institucija vadinosi žemėtvarkos skyriumi. Gali susidaryti ir konkursas – į vieną ir tą patį žvejybos ploto vienetą pretenduoti du ar net keli asmenys.

- Kaip tokiu atveju pasielgti Nacionalinei žemės tarnybai?

- Mano nuomone, tokiais atvejais pirmenybę vertėtų teikti tiems, kurie anksčiau turėjo leidimą žūklės ploto vienetui naudoti.

- Ar gali tikėtis naujų leidimų savininkai jiems patikėtuose vandens telkiniuose žvejoti verslinės žūklės įrankiais?

- Gali tikėtis. Tik verslinės žvejybos įrankių kiekis priklauso nuo vandens ploto. Pavyzdžiui, nuo 10 ha iki 50 ha vandens plote leidžiama statyti 5 ežerines gaudykles (ši priemonė panaši į venterį ar „marozą“ su pora ingerklių), kurių ilgis siektų iki 30 m. Tuose vandens telkiniuose, kurių plotas sudaro nuo 200 ha iki 500 ha, leidžiama statyti 10 ežerinių gaudyklių ir iki 300 m ilgio statomųjų tinklaičių. Tačiau leidimai žvejoti verslinės žūklės įrankiais gali būti išduoti tik įvykdžius tam tikras sąlygas.

- Kokios tos sąlygos?

- Paminėsiu tik vieną, bene pačią pagrindinę. Leidimą turintis asmuo jam patikėtame vandens plote turi atlikti žuvų išteklių mokslinius tyrimus. Tokius tyrimus turi apmokėti naudojantis žūklės ploto vienetą. To nepadarius, negalės būti jokios kalbos apie leidimo žvejoti verslinės žūklės įrankiai išdavimą.

- Jei bus atlikti moksliniai žuvų išteklių tyrimai, kas išduos leidimus žvejoti versliniais įrankiais?

- Tokius leidimus Švenčionių r. teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose išduos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

- Jei iškiltų kokių neaiškumų mūsų pokalbyje minėta tema, į ką patartumėte kreiptis suinteresuotiems asmenims?

- Į jau minėtą Vilniaus RAAD – tel. (8 5) 2102485, arba į Švenčionių agentūrą – tel. (8 387) 51486.

 

Baudų dydžiai

Jeigu kas pasiūlytų už 5 Lt nusipirkti aukšlę, kuri dažnai suniekintai vadinama šiukšline žuvimi, tokį pardavėją, be abejo, palaikytume arba kvanktelėjusiu, arba „durnių ieškančiu“. Bet dabar šios žuvytės, tiesa, subrakonieriautos, tikrai tokia vertė. Tiksliau pasakius, bauda. Tokia pat „premija“ skiriama brakonieriui ir už saulažuvę.

Už daug vertingesnes subrakonieriautas žuvis baudos dažnai būna didesnės net už gerai įmitusių veršių, telyčių, karvių kainas. Už draudžiamais žūklės būdais sugautą lydeką dabar reikia mokėti 500 Lt, ungurį, šamą – po 1000 Lt, lašišą – 2000 Lt, lyną, karpį, karšį – po 200 Lt baudas.

Šiek tiek „pigesni“ ešerys, karosas ir kuoja – baudos po 30 Lt ne už vienetus, o už svorį – 1 kg.

Vieno vėžio neleistinu būdu sugavimas – 30 Lt bauda.

Dabar dažnai girdisi šnekant, kad respublikoje žvejų mėgėjų labai daugėjo. Kitais žodžiais tariant, tikriausiai tiek pat jų buvo ir pernai, tik daugelis jų neturėjo bilietų. Vienas metinis bilietas dabar kainuoja pusšimtį litų.

 

Ar invazinė atklydėlė – piktžuvė?

Nežinau, kokiomis aplinkybėmis, dėl kokių priežasčių tarybiniais laikais Lietuvoje įsiveisė ar specialiai buvo įveisti usūriniai šunys, dar kitaip vadinami jenotais, mangutais. Jie sparčiai dauginosi. Jų daroma žala darėsi vis akivaizdesnė: žvėrys išdraskydavo žemėje perinčių kurtinių, tetervinų, kitų sparnuočių lizdus, surydavo kiaušinius arba jauniklius... Jų medžioklei jokių licencijų nereikėjo. Vienas švenčionėliškis, berods, pavarde Kosenka, per sezoną jų sumedžiodavo arti šimto. Tiksliau pasakius, ne medžiokliniu šautuvu nupyškindavo žvėris, o iš urvų šuns iškrapštytus lazda užtvatindavo. Už nuluptus kailius premijas gaudavo.

Tuometinis Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas Kazimieras Giniūnas dažnai apsilankydavo Švenčionių rajone. Jo paskaitų ar šiaip betarpiško pašnekesio visada būdavo įdomu pasiklausyti. Jenotus jisai tiesiog originaliai vadindavo piktžvėriais.

Pastaruoju laiku kai kuriuose Švenčionių rajono vandens telkiniuose pastebėta žuvis, kurią tikriausiai vertėtų pavadinti piktžuve. Švenčioniškis Vitalijus Podlipskis dažnai perka Rusijoje leidžiamus žurnalus apie žūklę. Jis sakosi Beržuvio ežere sugavęs ne vieną tokią dantytą žuvį, kuri rusiškuose žūklės žurnaluose vadinama „rotan golovastyj“. Žvejo, besiremiančio žurnalo teiginiais, tvirtinimu, į Rusiją ji pateko iš Kazachstano. Masalui ji neišranki, labai raji. Be kita ko, švenčioniškis žvejas pastebėjęs, kad praėjusį pavasarį Beržuvio pakrantėse bemaž nesigirdėjo kurkiančių varlių. Ar jų smarkiai neišnaikino pradėjusios veistis žuvys atklydėlės?

Švenčionių rajono agentūros vyriausiojo specialisto Vytauto Veikučio teiginys toks: spėjama, kad ši plėšrioji žuvis – nuodėgulinis grundalas, dar kitaip vadinamas rotanu, į Lietuvą patekęs iš Lenkijos. Pagrindinės šių žuvų veisimosi vietovės – Juodosios ir Azovo jūrų regionai. Anot V.Veikučio, šios žuvys ryja viską, kas tik juda.

Ar nuodėgulinis grundalas-rotanas netaps mūsų vandens telkinių piktžuve, kaip prieš daugelį metų mūsų laukų ir miškų piktžvėriu tapo usūrinis šuo?

Bronius NARKŪNAS

 
Reklaminis skydelis