Mes turime 51 svečius online

Apsilankymų šiandien:280
Apsilankymų vakar:667
Apsilankymų šį mėn.:11602
Apsilankymų iš viso:1532529

Vyriausybės priimti sprendimai naudingi visiems gyventojams, o ne atskiroms grupėms

2013 m. kovo 30 d. šeštadienis Nr.23 (1266)

Vyriausybės darbo 100 dienų sukakties rezultatus aptarę Seime, kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Seimo pirmasis vicepirmininkas Vytautas Gapšys tą pačią dieną vakare lankėsi Švenčionyse. Su aukštus postus šalies valdžioje užimančiais Darbo partijos atstovais kalbamės apie pirmojo 100-tadienio darbus ir partijos tikslus.

 

Kultūros ministras, Vyriausybės Strateginio komiteto narys Šarūnas Birutis: „Pagal opozicijos pyktį galima sakyti, kad koalicijai sekasi dirbti“

-Ar sutaria Vyriausybės nariai?

- Vyriausybė dirba sunkiai ir produktyviai. Pagal politikų nuotaikas, ir pagal opozicijos pyktį galima sakyti, kad koalicijai sekasi dirbti. Sekasi todėl, kad ministrai kompetentingi žmonės ir dirba kaip komanda. Taip ne visada būna. Praėjusioje Vyriausybėje, matyt, to nebuvo. Todėl kol kas neiškilo nė vieno klausimo, dėl kurio būtų tekę parodyti susipriešinimą, ginčus, nepasitenkinimą. Stengiamės viską išspręsti kolegialiai. Dirbti malonu, atmosfera labai gera.

 

-Ar Darbo partija turi svarų balsą Vyriausybėje?

- Galiu užtikrinti, kad Darbo partijos interesas pilnai atstovaujamas. 100 Vyriausybės dienų – tai jau nuveikti darbai, tokie svarbūs kaip minimalios algos pakėlimas. Ir dabar gaunančiam minimalią algą žmogui 1000 litų, dar atskaičius mokesčius, nėra labai dideli pinigai, iš mažiau gyventi nebeišeitų. Buvo gąsdinimų, kad neatlaikys smulkus ir vidutinis verslas, išnyks, bet, kaip matome, nieko panašaus neįvyko. Problemų yra, jos sprendžiamos, kiekvienoje srityje yra esminių žingsnių, sprendimų.

 

- Kas vyksta energetikos srityje?

- Energetikos sektorius buvo labai apleistas. Buvusio ministro Sekmoko palikimas graudus, jeigu ne nusikalstamas. Jau vien tai, kas buvo padaryta su elektros kainomis, kai kuriuose rajonuose – ir su šilumos kainomis. Kas būtų buvę su būsimomis kainomis? Kas būtų atsitikę, jeigu nebūtų pristabdytas saulės elektrinių masinis bumas, kada ėjo tūkstančiai paraiškų, o valstybės įsipareigojimai supirkti jų elektrą buvo po 1,5 lito už kilovatvalandę. Kieno sąskaita? Mūsų visų! Nelengva buvo šią situaciją taisyti.

 

- Kaip mostelėjus burtų lazdele, gyventojai sujudo pritarti renovacijai...

- Namų renovacijos projektas įgauna pagreitį, norinčių renovuoti namus skaičius stipriai išaugo. O juk nejudėjo, pora milijardų buvo įšaldyti Liuksemburgo bankuose, o visose ataskaitose buvo rašoma, kad Lietuva tuos pinigus įsisavino.

 

- Kaip sekasi Darbo partijos ministrams?

- Mūsų partijos kuruojamame švietime pagal esamą situaciją viskas neblogai, tik kaimo mokyklos kelia problemų, nes labai mažėja vaikų, o mokytojų juk lieka tiek pat. Be papildomų asignavimų neišsivers, o didinti jų taip pat nenumatoma, nes daroma viskas, kad nereikėtų skolintis. Jau ana valdžia gerai prisiskolino, iki 40 mlrd. Lt ir su labai didelėmis palūkanomis, kurios dabar Lietuvai atsieina kasmet po 2 mlrd. Lt.

Sėkmingai tvarkosi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Aišku, padėtis įtempta, bet nedarbas stabilizuojasi, Sodros skola siekė 10 mlrd. Lt – ne tie laikai, kaip prie Blinkevičiūtės, kai pinigų buvo kiek nori.

Žemės ūkis nebuvo tinkamai vystomas – užmirštas, nustumtas į šalį ir beveik sunykęs gyvulininkystės sektorius. O juk tai – geriausia, ką turime. Neseniai lankiausi Maskvoje, tai ją galime užimti su dviem dalykais – kultūra ir maisto produktais. Šie du dalykai labai vertinami. Valgyti lietuviškus produktus laikoma prabanga.

 

- Esate ekonomistas ir teisininkas. Kaip sekasi surasti kalbą su meno žmonėmis?

- Kultūros ministerijoje jaučiuosi labai neblogai. Nuolat kalbuosi su visų menų atstovais, susitinkame aptarti svarbiausių dalykų. Jie sako, kad pirmą kartą per 20 metų vyksta tokios diskusijos, keitimasis nuomonėmis. Ne ministras vienas prima sprendimus – tariamės.

 

- Kokį palikimą gavote iš ankstesnių ministrų?

- Padarius inventorizaciją paaiškėjo baisūs dalykai. Pradėti ir beviltiškai įstrigę projektai, kaip antai: Mažvydo biblioteka uždaryta dešimtmetį, Klaipėdos dramos teatro statyba – 6 metai, o iš tiesų ten tik duobė iškasta, yra pavojus, kad kolektyvas iširs. Niekaip nebaigiami Valdovų rūmai – tarsi žmonėms nervinti. Rajonų kultūros įstaigų būklė – kritinė. Dar truputį, ir paveldo neteksime dėl jo apverktinos būklės, jeigu tuoj pat nieko nedarysime.

Nesuprantama, kodėl Kultūros ministeriją iki šiol aplenkė ES struktūrinės paramos lėšos. Dabar dedu visas pastangas, kad 2014-2020 m. laikotarpiu ES paramą gautų ir kultūros sektorius. Manau, turi išsispręsti teigiamai.

 

 

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Vytautas Gapšys: „Darbo partija gavo atsakingas sritis“

- Kuo Darbo partija šiuo metu galėtų labiausiai didžiuotis?

- Daug kuo. Vyriausybė dirba stabiliai – tai visos koalicijos pasiekimas. Mes sėkmingai dirbame koalicijoje, kuruojame atsakingas, jautrias sritis, ir mūsų ministrai tą daro gerai. Matome ypač didelius pokyčius kultūros srityje, kuri nepelnytai buvo stumiama į šalį, Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį Kultūros ministerija pirmą kartą tokiu tempu kovoja dėl kultūros. Iki šiol buvo žiūrima, kad ministras būtų tinkamas įtakingoms meno žmonių grupėms, o valstybei – klausimas. Gal todėl viskas taip ir yra šiandieną – atlyginimai mažiausi, pastatai apleisti, net ES lėšos nepasiekia. Matome judėjimą į priekį.

Visos mūsų partiečių vadovaujamos ministerijos priima svarbius strateginius sprendimus, dirba efektyviai.

-Kaip vertinate partijų jungimąsi?

- Vienareikšmiškai – teigiamai. Partijų bus mažiau, bet jos bus stipresnės, solidesnės, vadinasi, geriau atstovaus rinkėjų interesams. Tokios partijos yra patrauklesnės ir gyventojams, galintiems įsilieti į jų gretas, veiklą, o tai taip pat labai pozityvu. Kuo daugiau žmonių įsitrauks į partijų veiklą, tuo geriau, kokioms partijoms jie bepriklausytų. Didesnis kiekis žmonių dalyvautų priimant bendrus sprendimus. Aš pats į politiką atvedžiau šimtus jaunų žmonių, net vykdau specialų projektą „Diena su Seimo nariu“. Ateina moksleiviai, studentai, susipažįsta, dažnai įsitraukia į veiklą.

 

- Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ jungimosi procesus netikėtai aplenkė leiboristai.

- Tai nebuvo netikėta, apie šios partijos prisijungimą buvo daug svarstyta – ar likti savarankiškai, ar jungtis. Matyt, apsisprendimą pagreitino planai jungtis su „Tvarka ir teisingumu“. Šis procesas paprastas, tad viskas vyksta greitai. Užbaigus jį, toliau derinsime pozicijas su „Tvarka ir teisingumu“.

 

- Kokios Jūsų ateities vizijos dėl šių partijų susijungimo?

- Jeigu Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“ susijungs, taps didžiausia politine jėga šalyje, turinčia apie 30 tūkst. narių. Taip jau yra, kad stipri, gausi jėga pritraukia dagiau pasekėjų – dalyvauja draugas, kaimynas ar giminaitis, kyla noras ir pačiam prisijungti. Manau, į partiją stos daugiau ir naujų žmonių. Susijungusi partija bus labai solidi. Žinoma, bus ir iššūkių – kuo daugiau narių, tuo daugiau ir įvairesnių idėjų, minčių, jos visos turi atsispindėti partijos programoje, tad teks daugiau paplušėti ją rengiant. Darbo partija visuomet skatino minčių įvairovę. Todėl jungimosi procesą vertinu labai teigiamai.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis