Mes turime 305 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3343
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13530
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89560
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Balandžio 24 d. – Tarptautinė triukšmo suvokimo diena

2013 m. balandžio 24 d. trečiadienis Nr.29 (1272)

Triukšmas – tai nepageidaujamas žmogui garsas, sklindantis iš įvairių (natūraliųjų ir dirbtinių) garso šaltinių. Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo garsus.

Apie 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų yra veikiami padidėjusio aplinkos triukšmo dienos metu ir apie 20 proc. nakties metu.

Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra transporto priemonės, statybos medžiagos bei mechanizmai, technologiniai įrenginiai (staklės,  elektros varikliai ir kt.), šventiniai renginiai, kaimynų veikla. Buityje taip pat naudojama daug triukšmo šaltinių: televizoriai, muzikiniai centrai, muzikos instrumentai, vaikų žaislai, dulkių siurbliai ir kt.

Triukšmo poveikis organizmui priklauso nuo jo intensyvumo: 40-50 dB triukšmas lemia įvairių psichinių reakcijų atsiradimą (I laipsnis), 60-80 dB – vegetacinės nervų sistemos pakitimų atsiradimą (II laipsnis), 90-110 dB – klausos netekties išsivystymą (III laipsnis), o 120 dB ir didesnis triukšmas tampa ausies pakenkimo priežastimi (IV laipsnis).

Žmogaus organizmą triukšmas veikia specifiniu ir nespecifiniu būdais. Specifiniam poveikiui priskiriama:

Akustinė trauma.Ją sukelia 130 dB ir didesnio intensyvumo trumpalaikis triukšmo poveikis (pvz., sprogimas). Garso slėgis būna toks didelis, kad trūkus ausies būgneliui, garso energija vidinėje ausyje sukelia tokius pažeidimus kaip kraujo išsiliejimas vidinėje ausyje, negrįžtamas klausos nervinių receptorių sužalojimas. Šios traumos metu žmogus staiga apkursta, ausyse jaučiamas stiprus skausmas, svaigsta galva, galimas sąmonės praradimas;

Klausos nuovargis. Tai – laikinas klausos jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto tuomet, kai intensyvus triukšmas veikia kelias valandas ar dienas. Klausos nuovargis praeina ir klausa atsistato gerai pailsėjus tyloje. Jei klausos perdirginimas ir nuovargis dažnai kartojasi, klausa palaipsniui silpnėja ir vystosi įvairaus laipsnio kurtumas;

 Kurtumas.Jam vystantis, iš pradžių klausa susilpnėja tik aukštų dažnių (virš 4000 Hz) garsams. Žmogus to nejaučia ir neblogai girdi kalbą, radijo, televizijos skleidžiamus garsus. Kurtumo vystymąsi gali nustatyti gydytojas, atlikęs specialų tyrimą. Jeigu žmogus ir toliau būna triukšme, tuomet liga progresuoja ir jis ima nebegirdėti ne tik aukštų, bet ir žemų vidutinių bei žemų dažnių garsų (200-4000 Hz). Išsivysto klausos pažeidimas, dalinis arba visiškas kurtumas.

Veikiant triukšmui taip pat gali pasireikšti ir nespecifinis jo poveikis sveikatai. Jeigu triukšmas yra intensyvus ir jis veikia ilgai, tuomet vystosi nervų sistemos funkcijų sutrikimai. Net ir nestiprus triukšmas gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, gali lemti atminties, dėmesio, orientacijos pablogėjimą. 10-25 proc. sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja atitinkamų klausos ir regos reakcijų greitis, judesių koordinacija. Triukšmas – tai ilgai veikiantis lėtinis stresas, kuris gali būti hipertoninės ir išėminės širdies ligos, aterosklerozės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinių uždegimų, opaligės ir įvairių neurozių išsivystymo priežastimi.

Vaikų ir jaunuolių klausa triukšmui yra daug jautresnė, todėl ji yra pažeidžiama greičiau ir lengviau. Net 30-40 proc. 14-20 metų amžiaus jaunuolių klausa yra pažeista. Stiprus impulsinis monotoniškai besikartojantis triukšmas kenkia ne tik klausai. Taip pat jis perdirgina centrinę nervų sistemą, keičia žmogaus charakterį, elgesį, skatina grubumą, agresyvumą, veikia vaikų gebėjimą mokytis, jų motyvaciją.

Triukšmas yra kenksmingas sveikatai aplinkos faktorius, kuris sukelia patologinius pokyčius įvairiose organizmo sistemose. Jis yra kenksmingas rizikos veiksnys klausos, nervų, širdies-kraujagyslių, virškinamojo trakto susirgimams išsivystyti.

Triukšmo mažinimo būdų yra įvairių:

* garso sugertis, absorbcija;

* aktyvus garso mažinimas;

* garso izoliacija;

* organizacinės–administracinės priemonės;

* architektūrinės-statybinės priemonės;

* asmens apsaugos priemonės.

Nuo triukšmo apsisaugoti padeda triukšmingų patalpų įrengimas apatiniuose pastato aukštuose, rūsiuose, pusrūsiuose; įrengimų, kurie sukelia triukšmą, statymas ant specialių paaukštinimų (gumos, oro pagalvių), kad sumažintų triukšmą ir vibraciją; patalpų sienų išklojimas medžiagomis, sugeriančiomis triukšmą (natūralus veltinis, kiliminės dangos).Taip pat triukšmą gerai sugeria oro tarpai sienose. Asmeninei apsaugai nuo triukšmo naudojamos ausinės ir ausų kamšteliai.

 

Tai įdomu...

* Mus supantys daiktai skleidžia tokį triukšmą:

10 dB(A) – savo širdies plakimas;

30 dB(A) – šnabždesys, girdimas 1 metro atstumu, lapų šnaresys;

50 dB(A) – lietus;

50-60 dB(A) –įprastinė kalba:

60 dB(A) – elektrinė barzdos skutimosi mašinėlė;

80 dB(A) – durų, telefono skambutis;

85 dB(A) – sunkvežimis;

90 dB(A) – riksmas;

95-110 dB(A) – motociklas;

110 dB(A) – šūvis į orą;

140 dB(A) – lėktuvo variklis.

* 1985 m. NASA atliko bandymus, kurių metu buvo nustatinėjamas triukšmo griaunamasis poveikis. Didžiausias žmogaus dirbtinai sukurtas 210 dB(A) triukšmas sugriovė betoninę sieną. Toks triukšmas suardo žmogaus audinių molekulinę struktūrą ir gali būti naudojamas kaip labai stiprus ginklas.

* Nustatyta, kad su klausos problemomis susiduria apie 10 proc. žmonių, iš kurių maždaug penktadaliui diagnozuojamas sunkus, 30 proc. – vidutinis, kitiems – lengvas klausos sutrikimas.

* Gyvenamųjų pastatų miegamuosiuose kambariuose nustatyti ribiniai triukšmo dydžiai:

Nuo 6 iki 18 val. – 45 dB(A) (maksimalus – 55 dB(A)),

Nuo 18 iki 22 val. – 40 dB(A) (maksimalus – 50 dB(A)),

Nuo 22 iki 6 val. – 35 dB(A) (maksimalus – 45 dB(A)).

* Gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje nustatyti ribiniai triukšmo dydžiai:

Nuo 6 iki 18 val. – 65 dB(A) (maksimalus – 70 dB(A)),

Nuo 18 iki 22 val. – 60 dB(A) (maksimalus – 65 dB(A)),

Nuo 22 iki 6 val. – 55 dB(A) (maksimalus – 60 dB(A)).

 *Atlikus triukšmo tyrimą vaikų darželiuose, nustatyta, kad vidutinis triukšmo lygis juose viršija 85 dB.

* Užfiksuota, kad diriguodamas baletą „Gulbių ežeras“, dirigentas patiria 88 dB stiprumo garso poveikį.

* Sunkvežimių vairuotojai veikiami 89 dB triukšmo.

* Naktinių klubų darbuotojų patiriamas triukšmas gali siekti 100 dB.

* Išmatuotas triukšmo lygis kiaulių fermose siekė 115 dB.

 

Atminkime, kad ilgalaikis intensyvus triukšmas neigiamai veikia visų mūsų sveikatą !

Išmokime išgirsti tylą !

Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ingrida Grigonytė

 
Reklaminis skydelis