Atšilus orams ir gausiai palijus, žolė pradėjo augti ne dienomis, o valandomis, o kartu – ir atliekų tvarkymo problemos. Apie jas kalbamės su rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėju Albertu MARMA ir UAB Švenčionių švara direktoriumi Kazimieru DŽIAUKŠTU.

Jau kurį laiką kariaujate su gyventojais dėl žaliųjų atliekų tvarkymo.

A.Marma:Kaip tik pradeda augti žolė, piktžolės daržuose, prasideda problemos. Žmonės tvarkosi kiemus, ravi daržus, o žolė ir piktžolės atsiduria ten, kur neturėtų – komunalinių atliekų konteineriuose arba aikštelėse, dažnai prie gatvių. Noriu perspėti gyventojus, kad to nedarytų, nes bausime griežtai.

Komunalines atliekas tenka vežti į Kazokiškių sąvartyną (Trakų r.) už 130 kilometrų. Sąvartyno, pastatyto už ES lėšas ir kainavusio ne vieną šimtą milijonų litų, teritorija ribota, todėl natūralu, siekiama, kad į jį patektų kuo mažiau atliekų. Tokia užduotis iškelta visiems sąvartynu besinaudojantiems, taip pat ir mūsų rajonui. Turime mažinti atliekų kiekį, jau nekalbant apie tas, kurios natūraliai gamtoje gali supūti arba kurias galima perdirbti. Todėl sąvartynas griežtai nepriima komunalinių atliekų, užterštų žole. Įsivaizduokite, atliekų surinkėjas („Švenčionių švara“) nuveža 15 tonų komunalinių atliekų už 130 kilometrų, o ten, aptikus žaliųjų atliekų, mašiną grąžina atgal. Atliekas tenka parsivežti, perrinkti ir po to vėl vežti. Kiek tai kainuoja? Todėl prašome gyventojų, tiesiog reikalaujame, kad jie elgtųsi atsakingai ir nemestų žolės į konteinerius. Taip pat ir į konteinerines aikšteles arba prie gatvių, nes kažkam jas reikia sutvarkyti. Atliekų tvarkymo sistemoje yra principas – moka teršėjas. Kieno atliekos, tas jas turi ir tvarkyti arba mokėti už tvarkymą. Pabrėžiu, pažeidėjus griežtai bausime.

Atrodė, pastačius Pliauškėse žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, problema išsispręs?

K.Džiaukštas.Kompostavimo aikštelė žaliąsias atliekas iš gyventojų ir įmonių priima nemokamai, bet kainuoja transportavimas. Gyventojai žolę ir šakas galėtų nuvežti patys arba samdyti transportą, bet tai jau išlaidos. Be to, žaliosios atliekos turi būti labai švarios, negali būti net popierėlio, o gyventojai, paliekantys žolių maišus konteinerių aikštelėse, kartu prigrūda ir plastiko, stiklo taros, tetrapakų. Negana to, kad jie tai daro neteisėtai, tai atliekų tvarkytojui dar tenka viską išrūšiuoti.

Ilgai ir kantriai prašėme žmonių tvarkyti, rūšiuoti savo atliekas, bet jokių rezultatų. Todėl nelieka nieko kito, kaip bausti. Jeigu gyventojai bus pagauti tokiu neleistinu būdu atsikratant atliekų – išpilant į gatves ar į konteinerines aikšteles, bus surašomi administracinės teisės pažeidimo protokolai ir skiriamos baudos. Kito kelio nematau?

Kaip seksite – įrenginėsite vaizdo kameras?

K.Džaukštas. Stebės gyvos „kameros“.

Vis dėlto, jeigu įmonė žaliųjų atliekų nesurenka, o nedidelius kiekius į kompostavimo aikštelę vežti brangiai kainuoja, ką daryti su žole?

A.Marma.Pigiausias ir natūraliausias būdas žolę ir susmulkintas šakas kompostuoti, o natūralias trąšas naudoti daržų ir sodų tręšimui.

Ar visos atliekų tvarkymo bėdos – tik dėl žolės?

A.Marma. Ne tik. Dar viena problema – į konteinerių aikšteles pakliūna ir automobilių bamperiai, stiklai, sėdynės, televizoriai ir kt. Jeigu bus pagauti asmenys, kurie tokiu būdu atsikrato savo senų automobilių dalimis, bus baudžiami. Netinkamas naudoti automobilis turi būti utilizuojamas civilizuotai. Yra leidimus tam turinčios įmonės, kurios priima (arba net superka) senus automobilius. Buitinę techniką taip pat surenka firmos, su viena jų savivaldybė yra sudariusi sutartį. Nepaisant to, gyventojai ir šių atliekų primeta į konteinerius. Labai prašome to nedaryti, nes gresia rimtos baudos. Yra asmenys, kurie stebės ir fiksuos.

Konteinerių aikštelėse po nakties būna ir lovų?...

K.Džiaukštas.Ir ne tik po nakties. Verčia ir dieną, sako, „o kur aš dėsiu.“ Ne dėl mūsų kaltės neturi stambiagabaričių atliekų aikštelės. Turėjo jau prieš kelerius metus pastatyti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, bet nepastatė. Bankrutavo konkursą laimėjusi firma, dabar reikia vykdyti viešuosius pirkimus, o tai reiškia, kad vėl užims daug laiko. Dėl baldų problemų nekeliame – juos surenkame. Jų šalinimas įeina į komunalinių atliekų tarifą, todėl jos išvežamos nemokamai. Keisdami baldus gyventojai gali mums paskambinti, ir atvažiuosime paimti nemokamai.

Perspektyvoje – mokės visi?

A.Marma.Nuo 2014 m. sausio 1 d. bus įvesta vietinė rinkliava. Bus apmokestinti visi gyventojai, bet kitų rajonų patirtis rodo, kad iš karto kyla problemų – tvarkingai moka apie 70 proc. gyventojų. Kiti nemokėdami sulaukia antstolių...

Turime visi suprasti, kad toliau taip neatsakingai elgtis negalima – reikia stengtis tvarkyti savo atliekas pigiausiu būdu – visas žalienas kompostuoti, kitas atliekas rūšiuoti. Yra stiklo, popieriaus ir plastiko konteineriai. Viskas, ką galima perdirbti, į sąvartyną neturi patekti. Išvežamų buitinių atliekų labai sumažėtų. Turime to siekti, nes atliekų tvarkymas ateityje brangs, sąvartynas jau įspėjo apie „vartų“ mokesčio didinimą, kol kas neaišku, kiek. Taupykime rūšiuodami. Į konteinerius, aikšteles ir gatves – jokių žolių!

Irena PAULIUKEVIČIENĖ