Miestai kaip ir žmonės turi savo istoriją ir savo likimą. Nuo ko prasideda miestų istorija? Kur tas atskaitos taškas, nuo kurio imame skaičiuoti miesto gyvavimo metus? Labai retai yra žinoma tiksli miestų įkūrimo data, nes dažniausia ją imama skaičiuoti nuo rastų įrašų metraščiuose ar kituose rašytiniuose šaltiniuose, o paprastai toje vietovėje žmonės apsigyvena gerokai anksčiau. Ko gero, ir toje vietoje, kur dabar stovi Švenčionys, liepos 1-2 dienomis paminėję 525 jubiliejų, mūsų protėviai apsigyveno ir gyveno daug daug anksčiau. Bet ir tas paminėtas gražus jubiliejus iš tiesų gan solidus. Keitėsi amžiai, keitėsi kartos, taikų gyvenimą sudrumsdavo karai, bet žmonės nepaliko savo protėvių žemės ir prie Kūnos upės įsikūrusios gyvenvietės, o vėliau ir miesto. Reikia džiaugtis ir didžiuotis tuo, kad Švenčionys ir juose gyvenę žmonės išlaikė visus išbandymus ir, įžengę į XXI amžių, sėkmingai gyvuoja, o šventę pasitiko pasipuošę gėlėmis prie valstybinių ir privačių pastatų. Ir nors pati miesto šventė buvo švenčiama tik dvi dienas, bet jai ruoštasi ilgai. Gražus sutapimas, bet miesto jubiliejaus šventė sutapo su IX Tarptautinio folkloro festivalio „Ežerų sietuva“ atidarymu. Beje, 1995 metais šis festivalis pradėjo savo istoriją Švenčionyse. Štai tokia būtų priešistorė, o dabar apie dvi šventės dienas.

Liepos 1-oji – pirmoji šventės diena – prasidėjo akcija „Žydintis miestas“ Švenčionių miesto parke, o per patį vidurdienį – 12 val. – prasidėjo literatūrinė popietė „Švenčionys – manoj širdy...“ Popietės metu buvo pristatyta dar spaustuvės dažais kvepianti Nalšios muziejaus išleista knyga apie įžymius Švenčionių krašto žmones „Laiko tėkmės neištrinti vardai“, kurią sudarė muziejaus darbuotoja Gerda Urbonienė ir Vytautas Rimšelis. Susirinkusius į literatūrinę popietę pasveikino Švenčionių rajono meras Vytautas Vigelis. Apie knygą kalbėjo Gerda Urbonienė ir Elena Kadzevičienė. Gražiai apie Švenčionis ir Švenčionių kraštą kalbėjo Jonas Juodagalvis, parašęs kelias knygas apie šį kraštą. Nepagailėjo gražių žodžių savo gimtajam miestui ir Šarūnas Laužadis. Poeziją skaitė Algimantas Cimbolaitis, Vasilijus Trusovas ir Marytė Skutonienė. Į literatūrinės popietės vainiką puikiai įsipynė Alytės Šiekštelienės ir Vitalijaus Laptevo duetas bei Gyčio Šalnos vadovaujamo moksleivių ansamblio atliekamos dainos. Nuskambėjus paskutiniams literatūrinės popietės akordams, gausus parke susirinkusių žmonių būrys patraukė prie Nalšios muziejaus. Čia, skambant Labanoro dūdos garsams, buvo atidarytos net trys fotografijos parodos: „Švenčionys praeityje“, „Dvarai laiko tėkmėje“ ir „Ežerų sietuvos akimirkos“. Kiekviena paroda savaip įdomi, todėl norinčių jas pasižiūrėti netrūko abi šventės dienas. Juolab, kad dvi iš jų buvo matomos net neužėjus į muziejų.

Dar gerokai prieš oficialią mugės pradžią (15 val. prie Bėlio ežero) jau rinkosi pardavėjai su gausybe skanėstų ir įvairiausių meno dirbinių. Netrūko ir pirkėjų. O į Nalšios muziejų jau rinkosi į šventę atvykusių delegacijų atstovai. Čia su jais susitiko Švenčionių rajono vadovai. Šventėje, skirtoje Švenčionių miesto 525 jubiliejui, dalyvavo delegacijos iš Lenkijos Respublikos Svidnicos ir Vengrovo miestų bei Mrongovo apskrities, Rusijos Solnečnogorsko miesto ir delegacijos iš Baltarusijos Postavų ir Astraveco rajonų. Švenčionių rajono meras Vytautas Vigelis padėkojo delegacijoms, atvykusioms į Švenčionių m. šventę, ir įteikė atminimo dovanas, o kolektyvams, kurie dalyvavo Tarptautiniame liaudiškos muzikos ir tautinių šokių festivalio „Ežerų sietuva“ koncerte, įteikė Padėkas. Norėčiau dar priminti, kad atvykstantys į susitikimą su rajono vadovais buvo sutikti su duona ir druska bei smagia Švenčionių kultūros centro kapelos „Kaimynai“ muzika. O susitikimas prasidėjo Nalšios muziejaus ansamblio „Dobile“ atliktais kūriniais.

Pirmos šventinės dienos kulminacija, žinoma, buvo Tarptautinis liaudiškos muzikos ir tautinių šokių festivalis „Ežerų sietuva 2011“, kuris prasidėjo įspūdingu simboliniu „Ežerų sietuvos“ šokiu ir dalyvių eisena. Sveikindamas susirinkusius į festivalį Švenčionių rajono meras Vytautas Vigelis sakė:
- Mums suteikta garbė pradėti devintąjį „Ežerų sietuvos“ festivalį. Prieš 16 metų, 1995 metais, šis festivalis kaip tik ir pradėjo savo kelią čia, pas mus. Su šiuo festivaliu sietina ir mūsų miesto šventė, mes šiomis dienomis minime Švenčionių 525 metų jubiliejų. Galime didžiuotis, kad miestui jau daugiau nei pusė tūkstančio metų, tad kviečiu visus ir rytoj dalyvauti šventiniuose renginiuose, o šiandien linkiu puikios nuotaikos ir gerų emocijų.
Sveikindamas visus susirinkusius šventės dalyvius Lietuvos Seimo narys Konstantas Ramelis sakė:

- Šis tokio pobūdžio festivalis yra Lietuvoje vienintelis, ir jį rengiantys atiduoda labai daug jėgų ir energijos. Šiandieną norėčiau padėkoti visiems už puikią šventę. Šis festivalis yra savotiškas Lietuvos prisistatymas pasauliui ir pasaulio prisistatymas Lietuvai.

Po trumpų sveikinimo žodžių prasidėjo festivalio „Ežerų sietuva“ koncertas, kurį pradėjo Serocko miesto tautinių šokių kolektyvas iš Lenkijos (vad. Kasia Sobiecka). Po jų scenoje pasirodė šeimininkai – Švenčionių kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Aukštaitija“ (vad. Aurimas Baliukonis, Virginija Indriūnienė, Virginija Beržinskienė ir Jolanta Razmienė). „Aukštaitija“ atliko stilizuotą vestuvių programą, su kuria birželio mėnesį Lenkijoje Vrongove laimėjo Grand Prix. „Aukštaitiją“ estradoje pakeitė liaudies instrumentų ansamblis „Skarbnica“ iš Baltarusijos (vad. Nadežda Šareiko). Po jų į estradą įžengė folkloro ansamblis „Veresen“ iš Rusijos (vad. Jelena ir Airat Gimajevai). Po ramaus kolektyvo iš Rusijos pasirodymo lyg audra įsiveržė Europos folklorinių šokių teatras „July-Veruz“. Nustebino ne tik veržlus kolektyvo šokis, bet ir visai neblogas kolektyvo vadovės graikės Lolos Sakanis lietuvių kalbos mokėjimas. Beje, kolektyvo merginos ne tik pačios šoko, bet ir drąsiausius žiūrovus ir žiūroves Sirtakį šokti mokė. Tai, žinoma, susilaukė audringų ovacijų. Ramiai savo programą atliko liaudies vokalinis ansamblis „Kmelina“ iš Baltarusijos (vad. Sergej Demjančik). O štai turkų folkloro kolektyvas (vad. Faik Camli) įžengė į estradą lydimas būgno dundesio. Ar ne tas būgno dundėjimas ir audrą prišaukė?.. Nes šokant tautinių šokių ansambliui „Liksme“ iš Latvijos (vad. Aja Daugelė), prasidėjo audra, kuri vis smarkėjo ir vietoj organizatorių žadėto siurprizo, Dievulis savo siurprizą atsiuntė – žaibus, perkūniją ir liūtį. Paradoksalūs sutapimai, bet prieš porą metų vykusi „Ežerų sietuva“ prasidėjo audra, o šių metų festivalis audra baigėsi. Bet taip jau yra, gamtoje – savi įstatymai ir jų nepakeisi. Užtat liepos 2-oji išaušo graži. Puikus oras leido savo meistriškumą demonstruoti į Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių II etapo varžybas susirinkusiems sportininkams (apie varžybas plačiau skaitykite kitame numeryje), o dabar apie kitus Švenčionių miesto 525 metų jubiliejui skirtus renginius, kurie, galima sakyti, prasidėjo Šv. Mišiomis Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčioje. Mišias aukojo dekanas, parapijos klebonas Vidas Smagurauskas ir kunigas Steponas Tunaitis. Po mišių vyko oficialus šventės atidarymas, kurio metu susirinkusius sveikino Švenčionių rajono meras Vytautas Vigelis, Seimo narys Konstantas Ramelis bei kaimyninio Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. Beje, Ignalina taipogi minėjo savo miesto 145 metų jubiliejų. Sveikino ir į šventę atvykusios delegacijos iš Baltarusijos Astravo rajono vadovas. O šventinį koncertą pradėjo rajono meno mokyklų mokiniai. Kiekvieną kartą stebėdamas meno mokyklų kolektyvų pasirodymus, žiūrovas gali įsitikinti jaunų žmonių kūrybiniu potencialu. Nebuvo išimtis ir šis koncertas, pavadintas „Dovana mano miestui“. Jaunimui nenusileido ir po jų pasirodžiusios rajono liaudiškos muzikos kapelos. Laisvai ir įdomiai vyko „Jaunimo idėjų mugė“. Nors ir pradėjo lyti, bet žiūrovai nesiskirstė, dar gausiau jų susirinko, kai prasidėjo Lietuvos VRM reprezentacinio orkestro ir Pabradės fanfarinio orkestro solistų koncertas. Šiam jungtiniam kolektyvui dirigavo Bronislovas Vilimas. Patys ištvermingiausi ir lietaus nebijantys žiūrovai nesiskirstė ir koncertuojant Švenčionėlių kultūros centro grupei „Savas kampas“ (vad. Marijonas Dieninis). O baigėsi koncertas, skirtas Švenčionių miesto 525 metų jubiliejui, dainininko Mino ir grupės „Funky“ pasirodymu ir fejerverkais. Bet ne tik koncerto galėjo pasiklausyti žmonės. Miesto parke veikė vaikų užimtumo miestelis „Vaikų šalis“, žolininkų kiemelis, o karatė mėgėjai galėjo pasižiūrėti „Karate akademija“ sporto klubo Švenčionėlių filialo sportininkų parodomąją programą. Visko buvo daug, ir net lietus nesugebėjo sugadinti šventės nuotaikos.

Algis JAKŠTAS