Mokykla yra ta aplinka, kurioje daug laiko praleidžia specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje nuo 2010 metų vykdomas tęstinis projektas „Mokykla – taurių jausmų šaltinis“. Šio projekto tikslas yra spręsti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymosi, integracijos mokyklos bendruomenėje problemas, gerinti jų psichologinę savijautą mokykloje.

Kai kurie mokiniai geriau integruojasi mokyklos bendruomenėje, tačiau yra ir tokių, kuriems labai sunku pritapti klasėje. Jie patiria ne tik mokymosi sunkumų (ilgam negali sukaupti dėmesio, turi mąstymo problemų, silpna atmintis), bet ir bendravimo, bendradarbiavimo problemų. Kadangi daugelis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių turi emocinių ir elgesio sunkumų, jiems yra sunku išvengti patyčių. Neretai jie patys tampa ne tik patyčių aukomis, bet ir priekabiautojais.

Šeima vaikystėje yra viena iš svarbiausių socializacijos institutų, kurią jungia bendras būstas, giminystės ryšiai ir dvasinis bendrumas, pasireiškiantis savitarpio pagalba ir moraline atsakomybe. Šeimos mikroklimatas sąlygoja vaiko asmenybės savybių vystymąsi, visuomenėje priimtų normų įsisavinimą. Vidinė vaiko būsena priklauso nuo tarpusavio santykių šeimoje, meilės ir reikšmingumo jam parodymo principų. Tai formuoja vaiko savivertės ir santykio su aplinkiniais pagrindus.

Projekto metu buvo analizuotas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių socialinis fonas, laisvalaikio komponentai bei struktūra, nerimastingumo ir pažangumo sąsajos. Gauti tokie apklausos rezultatai:

· Specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčių ugdytinių socialinis fonas (šeiminė struktūra) yra pilna šeima ir pripažįstama, jog šiose šeimose yra ir išreikšto solidarumo jausmų.

· Specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčių mokinių pagrindiniai laisvalaikio leidimo būdai sietini su bendraamžiais.

· Gerėjant santykiams tarp šeimos narių, gerėja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių savęs vertinimas;

· Esant aukštesniam tėvų išsilavinimui, mažėja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių agresyvumas ir neigiamas savęs vertinimas.

· Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių patiriamas nerimas yra pakankamai aukšto lygio: labiausiai paauglius vargina mokyklinis nerimas, mažiau – tarpasmeninis ir mažiausiai savęs vertinimo nerimas. Visų rūšių nerimą labiau išgyvena berniukai, nei mergaitės.

· Didesnį nerimą išgyvena berniukai ir jų mokymosi rezultatai yra žemesni, lyginant su mergaičių mokymosi rezultatais.

Norėta išsiaiškinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių subjektyvaus savęs vertinimo ir savijautos ypatumus. Pateikiami apklausos rezultatai:

· Specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turintys ugdytiniai, vertindami save, dažniausiai sau priskyrė šias charakteristikas: draugiškumą, jausmingumą, ramumą bei drąsą.

·  Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių berniukų ir mergaičių savijauta mokykloje panaši: šiems mokiniams sunku susirasti draugų, dažniausiai jie jaučiasi vieniši.

Nustatyti specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčių mokinių savijautos ypatumai. Tyrimo metu išaiškėjo, kad specialiųjų poreikių mokinių yra jautresnė emocinė būsena: jie labiau reaguoja į konfliktus su bendraamžiais (linkę dramatizuoti, sureikšminti situaciją). Tuo pačiu jie savo elgesiu, patys to nesuprasdami, kartais išprovokuoja konfliktines situacijas su bendraamžiais. Tiriant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokiniųsavijautąmokykloje, svarbiausią vietą užima mokslas. Antroje vietoje pagal svarbumą – teigiamas emocinis fonas mokykloje bei draugystė su bendraamžiais.

· Žemėjant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių savęs vertinimui, jie jaučiasi vienišesni.

· Didėjant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių savęs vertinimui, gerėja jų savijauta mokykloje.

· Didėjant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pasitikėjimui savimi, jie jaučiasi drausmingesni, drąsesni, gražesni, atsakingesni.

Buvo apklausti klasių auklėtojai. Šios apklausos tikslas – išsiaiškinti klasės auklėtojų bendravimo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių tėvais ypatumus. Gauti tokie tyrimo rezultatai:

· Populiariausios klasės auklėtojų bendravimo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių tėvais formos: pokalbiai telefonu, individualūs pokalbiai ir įrašai elektroniniame dienyne.

· Dažniausiai tėvams pateikiama informacija apie jų vaiko teigiamas asmenybės savybes, pasiekimus, vaiko mokymosi sunkumus ir vaiko gebėjimus.

· Tėvai labiausiai domisi vaiko pasiekimais, dalyvauja bendruose susirinkimuose, išklauso mokytojo patarimus bei padeda savo vaikui įveikti iškilusius mokymosi sunkumus.

· Didėjant klasių auklėtojų darbo stažui, daugiau organizuojama tėvų susirinkimų; kylantmokytojų kvalifikacijai, klasių auklėtojai dažniau lankosi specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių namuose.

Mokymasis – svarbus ir be galo sudėtingas veiklos aspektas. Jis suvokiamas kaip nuolatinės raidos ir patirties sąveikos per visą gyvenimą rezultatas. Mokymasis gali būti daugiau ar mažiau veiksmingas, tačiau mokytojo darbas ir pareiga – kuo geriau šį procesą suprasti, panaudojant tą supratimą vaikų labui. Tam pasirenkami įvairūs mokymo metodai bei mokymosi strategijos. Labai svarbu atkreipti dėmesį į pačių vaikų gebėjimus, poreikius ir pomėgius. Kuo efektyviau mokiniai įsitraukia į kitas veiklas, tuo labiau kyla mokymosi motyvacija.

Specialiųjų poreikių mokiniams labai reikalingi tiek bendraamžių, tiek mokytojų ir su jais dirbančių specialistų supratimas, palaikymas, padrąsinimas, paskatinimas.

Mokykloje dirbantys specialistai ir dalykų mokytojai, teikdami pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, rengdami specialias mokymosi programas, teikdami individualią ir grupinę (psichologo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo) pagalbą, organizuodami įvairius renginius (ekskursijas, šventes), padeda integruotis specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams į mokyklos bendruomenės gyvenimą. Šiems mokiniams buvo pasiūlytos įvairios papildomojo ugdymo veiklos, kurias pasirinkę jie gali patirti sėkmę. Specialiųjų poreikių mokiniai buvo įtraukti į Gitanos Tichonovos molio plastikos įgūdžių ugdymo užsiėmimus, kurių metu mokėsi keramikos technikų, minkydami molį miklino pirštukus, savomis rankomis lipdė indus, vazas, džiovino ir juos dekoravo. Mokiniai susidomėjo minkštų žaislų siuvimu, mokėsi siuvimo pradmenų. Informatikos mokytoja Marija Gučienė pasiūlė kompiuterinio raštingumo įgūdžių tobulinimo pratybas, per kurias jie buvo aktyviai įtraukti į mokymosi veiklą kuriant bei pritaikant įvairias individualizuotas mokymosi strategijas. Mokiniai mokėsi WORD programa formatuoti ir nubraižytas figūras, naudoti spalvinimo efektus, rašyti tekstą piešinyje, keisti teksto langelio foną, rėmelių stilių, spalvą, braižyti laisvos formos automatines figūras, kurti projektą iš automatinių figūrų, rengti tekstinius dokumentus, ieškoti paveikslėlių internete, piešti PAINT programa. Užduotys buvo diferencijuojamos pagal mokinių amžių ir gebėjimus. Mokiniai noriai dirbo: mokėsi, kūrė kompiuterinius sveikinimus, tekstus. Medžio drožimo būrelyje, vadovaujamame Virginijaus Valeikos, mokiniai tobulino pjaustymo įgūdžius, figūriniu būdu drožinėjo, šlifavo fanerą, pasigamino pieštukinę, traukinuką, inkilą, medinius žaislus. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai aktyviai dalyvavo piešinių parodoje „Šypsena sušildo gyvenimą“, kurią organizavo dailės mokytojos: Janina Dindienė ir Jūratė Vitkauskienė. „Amatų kraitės“ užsiėmimų, vadovaujamų mokytojos Jolantos Šisterovos metu, mokiniai mokėsi pasigaminti dirbinius iš įvairių medžiagų.

Dalyvaudami šiose veiklose, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai dirbo grupėse kartu su bendraamžiais. Kadangi pasirinktos veiklos atitiko pomėgius, pasiekti prasmingi rezultatai. Šios veiklos padėjo mokiniams atsiverti, atskleisti savo gebėjimus, susirasti draugų.

Todėl svarbu specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams suteikti kuo daugiau galimybių patirti džiaugsmą, užtikrinti tikėjimą sėkme, sudaryti galimybes įveikti užduotis ir jas panaudoti klasės veikloje mokantis kartu su bendraklasiais.

specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai įgijo naujų žinių, gebėjimų, praktinių įgūdžių ir tam tikro psichologinio nusiteikimo, ryžto bendrauti ir bendradarbiauti su bendraklasiais.

Visi įgūdžiai, kuriuos ugdė specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai padedami mokytojų, yra reikšmingi, nes lavinant taktilinius pojūčius, smulkiąją ir bendrąją motoriką, lavėja vaiko vaizduotė, ugdomas kūrybiškumas, tuo pačiu lavėja intelektiniai gebėjimai.

Integracija turi būti naudinga mokiniui, o tam reikia tikros pagarbos, tolerancijos, naujų mokymo metodų, orientuotų į darbą klasėje, kurioje mokiniai dirba pagal skirtingas programas, mokytojų ir bendraklasių geranoriškumo.  

Labai svarbu, kad bendraklasiai geriau pažintų ir suprastų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio problemą, įsitikintų, kad šis bendraklasis turi ir privalumų, ir trūkumų. Svarbu atkreipti mokinių dėmesį ne tik į neįgalaus bendraklasio ribotumus, bet ir jo stipriąsias ypatybes, į tai, ką jis geba geriau už kitus. Pamokų metu struktūruoti kontaktai su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais padeda bendraklasiams susidaryti teigiamesnį požiūrį į neįgalųjį, nei bendraujant stichiškai.

Projektas „Mokykla – taurių jausmų šaltinis“ yra puiki galimybė specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams dalyvauti įvairiose veiklose: realizuoti savo gebėjimus meninėje, technologinėje srityse, tobulinti darbo kompiuteriu įgūdžius, padedant specialistams, formuoti teigiamas bendravimo kompetencijas. Rezultatas pastebimas negreitai, tačiau įdedant daug tėvų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pastangų, pamažu gerėja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių teigiamas savęs vertinimas bei psichologinė savijauta mokykloje.

Mokytojo darbas su skirtingų gebėjimų vaikais reikalauja daug vidinių galių ir besąlygiškos meilės vaikams. Jo pastangų, šypsenų ir gero žodžio turi užtekti vienodai visiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų lyties, ar socialinės padėties, jie drovūs ar pasitikintys, darbštūs, ar pernelyg judrūs, silpni ar gabūs.

Virginija GUOGIENĖ

Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos psichologė

Svetlana BOREIKIENĖ

Specialioji pedagogė