Mes turime 365 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2177
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18378
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:94408
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kaimo vietovių ateitis: ES sumažinus biudžetą regionai ieško finansavimo šaltinių

2013 m. liepos 24 d., trečiadienis Nr.52 (1295)

Dėl kaimo ateities susirūpinę visos Europos valstybės

Europos kaimo vietovėse gyvena 60 proc. visų ES gyventojų, juose yra 56 proc. visų darbo vietų. Tačiau neseniai susitarus dėl naujos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), kaimo vietovių ateitis tapo nebeaiški, nebent būtų skirta daugiau finansinių išteklių ir numatytas didesnis vaidmuo Europos vietos valdžios institucijoms. Apie tai kalbėjo Kaune susitikę Regionų komiteto Gamtos išteklių komisijos (NAT) nariai. Nariai kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministru Mindaugu Kuklieriumi aptarė būdus, kaip rasti daugiau finansinių išteklių po 2014 m., kai bus sumažintas kaimo plėtrai skirtas ES finansavimas.

 Kauno mero ir Regionų komiteto nario Andriaus Kupčinsko (LT/ELP) kvietimu surengtame renginyje buvo aptarta daug kaimo vietovių problemų. Vietos ir regionų politikai kalbėjo apie tai, kokį poveikį kaimo vietovėms turės 2014–2020 m. ES biudžeto sumažinimas, įskaitant sprendimą sumažinti kaimo plėtros finansavimą. Diskusijose dominavo dvi temos: iš kur gauti naujų kaimo plėtros finansavimo išteklių ir kaip keistis gerosios praktikos pavyzdžiais, kad būtų galima maksimaliai išnaudoti ES struktūrinius fondus. Konferenciją pradėjo NAT komisijos ir Prancūzijos Overnės regiono pirmininkas René Souchon (FR/ESP), pareiškęs, kad „iššūkiams, su kuriais susiduria kaimo teritorijos, atremti reikia įgyvendinti daug visapusiškų ir subalansuotų priemonių, skirtų pažangiam, tvariam, o kartu ir įtraukiam augimui“.

NAT komisija patvirtino kaimo plėtrai skirtos ataskaitos projektą. Ataskaitoje pažymima, kad ES investicijos į kaimo vietoves naujuoju finansiniu laikotarpiu bus sumažintos nuo 95,7 milijardo eurų, kurie buvo skirti 2007–2013 m. iki mažiau kaip 85 milijardų eurų. Nuogąstaujama, kad 2014–2020 m. ši suma gali būti dar labiau sumažinta. Kaimo vietovių augimas – ne tik ūkininkavimas, todėl ES reikia labiau susirūpinti šiuo sektorium, kad visame žemyne būtų užtikrintas visapusiškas kaimo vietovių vystymasis ir tęstinumas. ES finansavimo srautuose kaimo vietovėms turi būti teikiama pirmenybė.

Ataskaitoje teigiama, kad ES Bendroji strateginė programa ir partnerystės sutartys gali padėti skatinti integraciją, tačiau jų nepakanka tikram tvariam kaimo vietovių vystymuisi užtikrinti. Regionų ir teritorinis bendradarbiavimas yra būtinas kaimo vietovėms apsaugoti ir siūloma į partnerystės susitarimus įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas. Ataskaitos projektas turėtų būti priimtas Regionų komiteto plenarinėje sesijoje 2013 m. spalio 8–9 d.

Renginyje taip pat kalbėjo Lietuvos žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius, pristatęs Lietuvos kaimo plėtros programą. „Kaimo plėtra šiandien neišvengiamai susijusi su globaliais visuomenės iššūkiais, tokiais kaip demografinės problemos, nepalanki amžiaus struktūra, užimtumas. Dauguma šių iššūkių sukelia kitas problemas. Pavyzdžiui, dėl išaugusio maisto poreikio paklausos neišvengiamai padidėja ES žemės ūkio sektoriaus produkcijos poreikis“, – pastebėjo viceministras.

LSA inf.

 
Reklaminis skydelis