Mes turime 277 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:247
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16448
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92478
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Pristatytas Pašaminės kaimo metraštis

2013 m. liepos 27 d., šeštadienis Nr.53 (1296)

Pašaminės kaimo bendruomenė „Pašaminės draugija“ atliko didžiulį darbą – parengė, sėkmingai įgyvendino ir pristatė kaimo žmonėms bei svečiams projektą „Literatūros sklaidos edukacinių renginių ciklas „Pašaminės krašto istorija literatūroje“. Projektą iš dalies finansavo Kultūros rėmimo fondas, reikšmingai prisidėjo rėmėjai – Švenčionėlių seniūnija, Švenčionių viešoji biblioteka, Švenčionėlių kultūros centras. Projekto, kurio vadovė buvo Pašaminės kaimo bibliotekos vyr. bibliotekininkė Loreta Jusienė, dėka buvo parengti ir išspausdinti 4 Pašaminės metraščio egzemplioriai, Pašaminėje gyvenantis meistras Algis Matulionis pagamino Pašaminės kaimo maketą.

Liepos 20 d. visa tai buvo pristatyta visuomenei. Į renginį Pašaminės kaimo klube susirinko nemažai pašaminiškių - buvusių ir dabartinių, svečių iš aplinkinių miestelių ir kaimų. Renginį kaip visada pakylėtai ir dvasingai vedė buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, aktyvi Pašaminės bendruomenės narė Danutė Bagdonavičienė. Dalyvavo ir garbūs svečiai – „Ryto“ draugijos lietuviškos mokyklos Pašaminėje mokytojo A.Karužos vaikai Giedrė ir Jaunius bei kiti šio šviesuolio ir lietuvybės puoselėtojo artimieji. Kitas brangus ir garbingas svečias – tikras Pašaminės ir viso gimtojo krašto patriotas Pašaminėje gimęs ir augęs aviacijos atsargos karininkas Povilas Šimkavičius, dabar didelę dalį savo laisvalaikio skiriantis savo šeimos, gimtojo krašto ir jo apylinkių istorijos tyrinėjimui, kraštotyrinės medžiagos rinkimui, sisteminimui ir leidybai. Renginio atmosferą skaidrino muzikiniai ir šokio intarpai, kuriuos atliko jau antrą kartą čia viešintis renesanso šokių ansamblis iš Vilniaus „Puelli Vilnensis“, Švenčionėlių kultūros centre įsikūrusios šokių studijos „Domino“ šokėjai ir moterų vokalinio ansamblio „Gabija“ atlikėjos, savo lyriškai ir švelniais romansais nunešusios susirinkusiuosius tolimais prisiminimų laukais ir kloniais, pralinksminusiais ir pagraudinusiais...

Iškilmingą senovės dvaro nuotaiką sukūrė puošnūs „Puelli Vilnensis“ šokėjai, čia pat ant pievutės prieš kaimo klubą sušokę keletą senovės prabanga dvelkiančių šokių, kuriuos patetiškai pristatė rūmų šauklys. Kadaise ir Pašaminės bei jos apylinkių dvaruose turbūt vykdavo tokie pokyliai, kuriuose būdavo gražiai šokama, grojama ir dainuojama, kalbama apie meną, politiką ir Tėvynės ateitį...

„Argi galėtų būti tauta, kuri nebrangintų trijų amžinųjų vertybių: gimtojo krašto, Tėvynės praeities ir tėvų kalbos? Būtent dėl to šiandieną ir susirinkome. Prieš mus buvo gyvenimas, pilnas prieštaravimų, dažnai kančios, ieškojimų, didelės meilės, gyvenimas, kurį kūrė šio krašto žmonės, dažnai paprasti, mažai mokyti. Jie paliko mums sampratą apie Laisvę, žmoniškumą, šviesą, kultūrą. Kas mes būtume šiandien be jų, be praeities?“, - renginio pradžioje kalbėjo D.Bagdonavičienė.

Rinkdami po kruopelytę iš įvairiausių šaltinių Pašaminės kaimo istoriją, projekto vykdytojai aplankė visus senuosius šio kaimo gyventojus, klausėsi jų pasakojimų, darė fotografijų kopijas, valandų valandas sėdėjo bibliotekų archyvuose ir prie kompiuterių.

Projekto vadovė Lotera Jusienė džiaugėsi, kad turėjo entuziastingą ir savo laiko negailintį talkininką – Povilą Šimkavičių, kuris sakė turįs leidimus į visus archyvus, todėl ir ateityje mielai talkinsiąs tokiems prasmingiems darbams. „Man džiugu, kad mane, atsargos karininką, kurį dažniausiai kviečia tik gražiai pasėdėti pirmosiose eilėse per šventinius renginius, pašaminiškiai pakvietė prisidėti prie bendro prasmingo darbo“, - juokavo P.Šimkavičius. Jis įteikė L.Jusienei surinktą ir susistemintą Šimkavičių šeimos istoriją, kuri tuo pačiu yra ir Pašaminės kaimo istorijos dalis.

Kadangi Pašaminės renginys vyko tomis dienomis, kai buvo minimos ir Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 80-osios metinės, tai P.Šimkavičius prisiminė su šiuo skrydžiu susijusį ir Pašaminės istorijos tarpsnį. Archyvuose jis aptikęs žinių, kad 1933, 1934 m. pašaminiškiai minėjo Dariaus ir Girėno skrydį, rinko pinigų šio skrydžio įamžinimui skirto paminklo Kaune statybai. „Mūsų proseneliai ir seneliai buvo patriotiškai nusiteikę, o „Ryto“ draugijos skyrius buvo stipriausias ir aktyviausias Švenčionių krašte, - pabrėžė P.Šimkavičius. – Mano senelis Juozas Šimkavičius buvo pirmas Pašaminės knygyno, vėliau skaityklos vedėjas, „Ryto“ skyriaus valdybos pirmininkas. Didžiuojuosi, kad jo pavardę radau ir tarp pašaminiškių, aukojusių Dariaus ir Girėno skrydžio įamžinimui“.

D.Bagdonavičienė prisiminė ir mažai minimą kitą iškilų pašaminiškį kunigą Anuprą Labutį, kuris jaunas žuvo dalyvaudamas 1831 m. sukilime.

Prisimenant Pašaminės kaimo ir jo apylinkių istoriją, jį garsinusias asmenybes ekspromtu kilo idėja, kad reikėtų plačiau pasidomėti čia buvusių dvarų ir jų šeimininkų gyvenimu, paieškoti istorinės medžiagos, patikslinti kai kurias žinias.

„Pašaminė – kaimas unikalus savo gamta. Ši vietovė traukia žmones poilsiauti, kurti. Svarbi šio krašto istorija. Buvusio vienuolyno vietoje buvo vykdomi archeologiniai kasinėjimai. Šis Rytų Lietuvos kaimas atlaikė carinės Rusijos priespaudą, lenkinimo išbandymus, patyrė sovietinę okupaciją. Kaimo gyventojai visais laikais kovojo už lietuvybės išsaugojimą ir laisvę“, - rašoma „Pašaminės krašto istorija literatūroje“ įžangoje. Plačiai su šio kaimo istorija visi norintys galės susipažinti paskaitę surinktą, susitemintą ir išspausdintą medžiagą, gausiai iliustruotą nuotraukomis.

„Prašykim Aukščiausiojo, kad nepatirtumėm protėvių ir tėvų išbandymų, kad nepaisant visų globalizacijų čia visada skambėtų lietuviška šnekta“, - užbaigė metraščio pristatymo renginį D.Bagdonavičienė, o visi, bent kiek prisidėję prie jo rengimo, reiškė viltį, kad bus surinkta ir susisteminta dar daug medžiagos apie šį kaimą, jo apylinkes ir šio krašto istoriją kūrusius žmones.

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis