VMI patikrinimas atskleidė, kad kai kuriose įmonėse dalis pinigų tarnauja ne įmonės ekonominei veiklai, o vadovo asmeninei gerovei kurti.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, jog VMI vykdant projektą „Prekių ir paslaugų suvartojimas privatiems poreikiams“ bei kontroliuojant atrinktus mokesčių mokėtojus, pažeidimai nustatyti daugiau kaip kas antroje įmonėje. Projekto metu papildomai priskaičiuota per 2 mln. litų įvairių mokesčių, taip pat tikrintų mokesčių mokėtojų veiklos nuostolis sumažintas beveik 200 tūkst. litų, ir tai įtakoja apmokestinamojo pelno didėjimą ateityje. Po projekto aiškėja, jog privačių poreikių tenkinimas įmonės lėšomis – tai sritis, kurioje mokesčių mokėtojai vengia laikytis mokestinės drausmės. Pažymėtina, kad VMI ir projektui pasibaigus šios rizikos minimizavimui skirs prioritetinį dėmesį. Įvertinus kontrolės veiksmų metu surinktą informaciją numatoma inicijuoti ir teisės aktų pakeitimus bei parengti informacinį leidinį mokesčių mokėtojams.

„Vykdydami projektą siekėme ne tik užskirti kelią asmeninių poreikių tenkinimui įmonės lėšomis, tačiau ne mažiau aktualu buvo išsiaiškinti, koks šių pažeidimų paplitimo mastas. Apibendrinę rezultatus matome, kad esama dabartinė situacija mokesčių administratoriaus netenkina ir toliau būtina šiai sričiai skirti papildomą dėmesį. Siekiant „išgyvendinti“ tokią mokesčių vengimo praktiką, VMI ne tik reguliariai vykdys mokesčių mokėtojų atranką, atliks kontrolės veiksmus, bet skirs dėmesio ir konsultacinei bei šviečiamajai veiklai. Projekto metu pastebėjome ir tai, jog dalis mokesčių mokėtojų tvarkydami buhalterinę apskaitą pažeidimus padaro iš nežinojimo, todėl vienas artimiausių darbų – parengti informacinį leidinį, paaiškinantį teisinį reglamentavimą, susijusį su privačių poreikių apmokestinimu“, - sako projekto vadovė, VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktoriaus pavaduotoja Indrė Ščeponienė.

Mokesčių administratorius taip pat numato inicijuoti ir teisės aktų pakeitimus. Vertinant konkrečias patikrinimų situacijas, ypatingai susijusias su jachtų naudojimu asmeniniams poreikiams, aiškėja, kad tokiais atvejais apmokestinti gyventojų pajamas natūra sudėtinga dėl egzistuojančio teisinio reglamentavimo ypatumų. Net ir įrodžius, kad, pavyzdžiui, bendrovės akcininkas naudojosi įmonės turtu (jachta, orlaiviu), apmokestinimas galimas tik nustačius, kiek laiko (dienų, valandų) tas turtas buvo naudojamas privatiems poreikiams. Tokiu atveju mokesčiai apskaičiuojami tik nuo turto nuomos tikrosios rinkos kainos ir tik laikotarpiu, kada gyventojas šiuo turtu naudojosi asmeniniais tikslais. Vadinasi, mokesčių tikslais apskaičiuojamos pajamos natūra neatspindi realiai gyventojo gautos naudos dydžio. Tuo tarpu automobilių naudojimo asmeniniams poreikiams apmokestinimas reguliuojamas specialiomis normomis, nustatant, kad mokesčiai apskaičiuojami nuo automobilio (ar jo nuomos) rinkos kainos, pritaikant atitinkamą koeficientą.

Atkreiptinas dėmesys, kad situacijose, kai iš įmonės lėšų akcininkui/vadovui nuperkama prabangos prekė, tiesiogiai nedalyvaujanti įmonės veikloje, įvertinus įrodymų visumą ir nustačius mokestinės naudos siekimą, tokios įmonės išlaidos galėtų būti pripažintos dividendais ir atitinkamai apmokestintos. Pažymėtina, kad visais atvejais tikrinamos vadovui (atskaitingam asmeniui) pagal avansines apyskaitas išmokamos sumos, net jei jos nepanaudotos įmonės reikmėms. Mokesčių administratorius vertina, ar nepanaudotos negrąžintų pinigų sumos turėtų būti kaip traktuojamos paskolos. Jei tokios sumos pripažįstamos paskolomis, tai nuo jų palūkanų turi būti papildomai apskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos įmokos.

Įgyvendinant šį projektą, VMI dėmesio sulaukė visų segmentų mokesčių mokėtojai – tiek mažieji, tiek vidutiniai, tiek didieji. Daugiausia pažeidimų nustatyta vidutinių ir mažų mokesčių mokėtojų tarpe – asmeninėms reikmėms skirtų pirkinių aptikta dvejose iš trijų tikrintų įmonių apskaitoje. Papildomai minėtuose segmentuose nustatyta 1,4 mln. litų mokesčių.

„Pastebėjome, kad piktnaudžiauti labiau linkę vidutinių ir mažų įmonių vadovai bei akcininkai. Tokiose įmonėse dažnai bendrovės vadovas yra ir akcininkas ar įmonės savininkas. Tokiu atveju vienasmenišku vadovo sprendimu dalis pinigų tarnauja ne įmonės ekonominei veiklai, o vadovo asmeninei gerovei kurti - įmonės lėšomis apmokamos prabangios kelionės, jachtos, orlaiviai, išskirtiniai automobilių vardiniai numeriai, būsto statyba ar remontas, prabangūs baldai, papuošalai ar prekės, skirtos kasdieniam pragyvenimui (svaigieji gėrimai, drabužiai, maistas)“, - sako projekto vadovė I.Ščeponienė. Kartu ji pastebi, kad „plačius užmojus“ naudotis įmonės turtu lemia ir įmonės finansinės galimybės bei vadovo laisvalaikio užsiėmimai (hobis).

Apibendrinant galima teigti, kad projekto metu surinkti duomenys ateityje leis tiksliau nustatyti dažniausiai pasitaikančias rizikingas sritis, identifikuoti efektyviausius informacijos šaltinius bei dar labiau išgryninti atrankos kriterijus. Sukaupta informacija toliau bus naudojama tolimesniuose atrankos bei kontrolės procesuose. VMI siekė ir sieks prevencinio poveikio, kad įmonės ne tik ištaisytų padarytas klaidas, bet ir atsisakytų mokesčių vengimo būdų. Kadangi mokesčių administratorius ir toliau atidžiai stebės bei vertins įmonių veiklą, VMI ragina įmones įvertinti pateiktus duomenis ir, esant reikalui, savarankiškai juos patikslinti bei sumokėti priklausančius mokesčius.