Mes turime 305 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3321
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13508
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89538
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Apie žmonių diskriminavimą dėl amžiaus

2013 m. rugpjūčio 17 d., šeštadienis Nr.59 (1302)

Diskriminaciją dėl amžiaus gali patirti kiekvienas iš mūsų

Viso pasaulio visuomenė sensta. Šis demografinis procesas vyksta ir Lietuvoje. Mūsų visuomenėje vienas iš 5 žmonių yra sulaukęs 60 metų amžiaus. Didelė emigracija iš šalies pasiglemžia dalį jaunų, darbingo amžiaus žmonių, taigi problema tampa labai aktuali, o diskriminacija dėl amžiaus yra opus klausimas visiems žmonėms. Todėl, kad skirtingai nuo kitų diskriminacijos rūšių, diskriminaciją dėl amžiaus gali patirti kiekvienas žmogus bet kuriame savo gyvenimo etape. Aktualu, kad ir vyresnio amžiaus sulaukę žmonės galėtų kuo ilgiau likti darbingais, dalyvauti ekonominėje, kūrybinėje, gamybinėje veikloje, dalyvauti visuomenės gyvenime. Svarbu, kad žmonės į šią veiklą būtų be kliūčių priimami ir nebūtų išstumiami iš gyvenimo, ar diskriminuojami dėl amžiaus. Lygiai taip pat svarbu, kad ir jaunimas būtų įtrauktas į darbo rinką, nebūtų atstumiamas dėl darbo patirties nebuvimo. Kad jaunuoliai neemigruotų iš šalies, susidūrę su pirmaisiais sunkumais, įžengiant į darbo rinką. Lietuvoje jaunų žmonių (nuo darbo pradžios iki 30 m.) gyvena apie pusę milijono, panašiai ir vyresnio amžiaus žmonių (50-70 m.) gyventojų. Lietuvoje gyvena apie milijonas žmonių, potencialiai galinčių patirti diskriminaciją dėl amžiaus, taigi, praktiškai, kiekvienas iš mūsų.

 

Vyrauja nuomonė, kad peržengę 50-metį susiduria su kliuviniais

Šiuo metu diskriminacijai dėl amžiaus skiriama per mažai dėmesio viešojoje erdvėje ir socialinėje politikoje. Vyresni žmonės yra išstumiami iš darbo rinkos vos sulaukę pensinio amžiaus, nors dar galėtų dirbti ilgiau. Šių žmonių gyvenimas tampa tikrai liūdnas. Jie priklausomi nuo pensijos arba nuo socialinės paramos, kuri neužtikrina būtinų žmogaus poreikių. Žmonės pradeda dažniau sirgti, jiems dažniau reikalingos socialinės paslaugos.

Amžiaus suvokimas visuomenėje vaidina pagrindinį vaidmenį, tuo pačiu tampa ir didele kliūtimi. Apklausų duomenimis dauguma žmonių mano, kad vyresnis amžius yra neigiamas faktorius norint dalyvauti darbo rinkoje. Taip galvoja dauguma Europos Sąjungos gyventojų įskaitant ir lietuvius. Vyrauja nuomonė, kad labai mažai galimybių turi žmogus perkopęs 50 metų ribą. Toks žmogus susiduria su sunkumais ir kliuviniais būti paaukštintu darbo vietoje, gauti siuntimą kvalifikacijai kelti.

 

Per krizę išaugo jaunimo nedarbas

Jaunimo diskriminacija, ES ir Lietuvos piliečių nuomone, paplitusi mažiau negu žmonių, kurių amžius yra virš 50 metų. Krizės metu įvairios diskriminacijos rūšys smarkiai paaštrėja, taigi per krizę Lietuvoje ypač nukentėjo jaunimas, norintis pirmą kartą įsidarbinti. Per pastaruosius trejus metus jaunimo nedarbas padidėjo nuo 13,1 procentų (2008 m.) iki 31,1 procento. Darbo neteko 49 tūkstančiai jauno amžiaus žmonių. Lietuvos jaunimo nedarbas smarkiai lenkė Europos Sąjungos jaunų žmonių nedarbą. Net labiau už mus nukentėjusioje nuo krizės Latvijoje yra mažesnis jaunimo nedarbas: 29,9 procentai, o Estijoje – beveik kaip ir ES vidurkis 21,8 procentai. ES šalių jaunimo nedarbo vidurkis 2013 m. yra apie 23 proc. Lietuvoje 2013 m. situacija gerėjo: jaunimo nedarbo rodiklis yra 2,1 proc. punkto mažesnis nei ES vidurkis (23,2 proc.). 17-oje šalių šis rodiklis yra didesnis nei Lietuvoje, 10-yje – mažesnis. Per vienerius metus jaunimo nedarbas sumažėjo 5,3 proc. punkto. Šiuo metu Europos Komisija yra parengusi planus dėl jaunimo užimtumo ES valstybėse, vyksta daug aukščiausio lygio pasitarimų, aptariamos jaunimo nedarbo mažinimo priemonės. Šių planų esmė yra ta, kad ES šalys, kurių jaunimo nedarbas yra didesnis negu 30-40 procentų bendro šalies nedarbo, turės pateikti Europos Komisijai nacionalines reformų programas kuriomis remiantis bus perskirstytos ES paramos lėšos. Šią finansinę paramą gaus tos įmonės, kurios įdarbins jaunimą iki 29 metų amžiaus.

 

„Nurašomi“ vadovaujantis išankstinėmis nuostatomis

Jauniems žmonėms pirmą kartą patekti į darbo rinką statomas sunkiai perkopiamas barjeras. Tai – darbo patirties reikalavimas. Dėl to jie atsiduria mažiau palankiose sąlygose negu vyresni žmonės, turintys darbo stažą. Diskriminacija dėl amžiaus atsiranda tada, kai darbo patirtis nėra būtinas faktorius tai konkrečiai darbo vietai ar pareigybei užimti. Dažnai pagrindinį vaidmenį vaidina išankstinis nusistatymas prieš visus to amžiaus asmenis tik pažiūrėjus į gimimo datą. Pvz. Jauni yra nebrandūs, jauni – neatsakingi, nepareigingi, o vyresni – nelankstūs, nepriimantys naujovių. Taip biologinis amžius tampa brandos ar sveikatos kriterijų atitikmeniu.

Tai yra žmonių diskriminavimo dėl amžiaus esmė. Dažnai neatsižvelgiama į konkretų žmogų, į jo sugebėjimus, kompetencijas, o žmogus tiesiog „nurašomas“, priskiriant jam šias iš anksto sukurtas savybes. Taigi diskriminacija dėl amžiaus pažeidžia asmenų lygias galimybes įsidarbinti, ir tuo mažina ekonominį ir socialinį šalies potencialą, o žmogų gali pastūmėti į „užribį“, į socialinę atskirtį ir net pražudyti jį fiziškai. Asmuo negalintis įsidarbinti, negali normaliai funkcionuoti visuomenėje, darbas yra priemonė ne tik egzistencijai užtikrinti, bet ir savigarbai, orumui išsaugoti.

 

Tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija

Diskriminacija dėl amžiaus atsiranda tada, kai žmogui apribojama galimybė dalyvauti darbo rinkoje, palaikyti savo gebėjimus mokantis, taip pat gauti atlygį už darbą išimtinai vien dėl jo chronologinio amžiaus, bet amžius nėra susijęs su asmens pajėgumu dalyvauti darbo rinkoje. Diskriminacinis elgesys yra tada, kai amžius nėra šių bruožų teisingas rodiklis. (Age matters: a report on age discrimination, 2000).

Todėl ši žmonių diskriminavimo rūšis – žmogaus amžius, yra baudžiama įstatymu, kuris vadinamas Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymu. Lietuvos Respublikos įstatymai apibrėžia dvi šios diskriminacijos formas. Tai – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija. „Tiesioginė diskriminacija turi būti laikoma įvykusia, kai vienas asmuo traktuojamas (dėl amžiaus) mažiau palankiai negu traktuojamas arba būtų traktuojamas kitas asmuo tokiomis pat aplinkybėmis. Tiesioginės diskriminacijos nustatyme tokie faktoriai kaip patirtis, kvalifikacija ar atlyginimo dydis negali būti įrodymais šiame procese. Blogis yra tada, kai prieš žmogų panaudojamos tokios savybės, kurios dažnai tapatinamos su tam tikru amžiumi, kaip: nesugebėjimas perprasti naujovių, lėtumas, nepaslankumas, nepakankamas mobilumas. Tokių savybių vardijimas iškart signalizuoja apie vykdomą diskriminaciją prieš asmenį. Dažnai sutinkami tokie epitetai kaip „per ilgai užsisėdėjęs vienoje vietoje“, „pernelyg kvalifikuotas“, žymi pridengtą pašaipą ir norą diskriminuoti. Tiesioginę diskriminaciją prieš asmenį parodo tokie faktai: pvz. kai priimant kandidatą į darbo vietą staiga pasikeičia vertinimo kriterijus, lyginant su ankstesniais kandidatais; skelbimai interneto darbo tinklalapiuose ar spaudoje, kuriuose nurodomas amžius kaip priėmimo į darbą kriterijus; o taip pat darbdavio klausimai apie amžių betarpiško interviu metu.

Netiesioginė diskriminacija atsiranda tada, jeigu „tam tikrais kriterijais tam tikros grupės asmenis nustumia į nepalankesnę padėtį, lyginant su kitais žmonėmis. Ir kai galima tuos kriterijus objektyviai nustatyti.“ (Council Directive, 2000/78). Nustatyti tokios diskriminacijos buvimą galima statistinės analizės būdu. Pvz. koks kiekis tam tikro amžiaus žmonių dalyvauja mokymuose ar kvalifikacijos kėlimo kursuose, darbo rinkoje arba kiek ir kokio amžiaus asmenų yra atleidžiama iš įmonės pagal etatų mažinimą.

Pagrindiniu bruožu, charakterizuojančiu netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus galima laikyti tai, kad čia diskriminacijos subjektu tampa grupė žmonių (jaunų ar senų). O tiesioginės diskriminacijos taikinys yra konkretus asmuo.

 

Ne kiekvienas apribojimas yra diskriminacija

Ne visada amžiaus kriterijus turi diskriminacinį pobūdį. Būna sąlygų, kuomet tai pateisinama. Tai tam tikri apribojimai įsidarbinant, dirbant ribotą valandų kiekį arba tam tikrame amžiuje paliekant darbo rinką. Tai – paauglių darbas, kai stengiamasi juos apsaugoti nuo kenksmingų darbo sąlygų. Pagal EK Lygybės direktyvą skirtingas traktavimas dėl amžiaus gali būti pateisinamas šiais trim atvejais: 1) kai darbui tam tikroje vietoje reikalingas atitinkamo amžiaus darbuotojas; 2) kai kuriais atvejais asmuo galėtų būti laikomu diskriminuojamuoju dėl amžiaus, tačiau šalis savo teisės aktais yra nustačiusi, kad tai yra būtina ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų. (Pvz. užimtumo programų rėmimas ir skatinimas, darbo rinkos ir profesinis mokymas. 3) kai asmuo kitais atvejais būtų laikomas netiesiogiai diskriminuojamas dėl amžiaus, bet nuostatų, kriterijų ir praktikos taikymas yra objektyviai pateisinamas ir proporcingas. (Council Directive, 2000/78).

Praktikoje tai galėtų būti: pvz. į karinę tarnybą kviečiamų tarnauti jaunuolių viršutinė amžiaus riba; pareigūnų pensinio amžiaus riba, žymiai žemesnė už kitų piliečių pensinio amžiaus ribą; teatro ar kino aktorių atitikmuo pagal amžių vaidinamam personažui; darbininkų, dirbančių aukštuminiuose darbuose ir pan.

 

Supriešinimas nedarbo problemų neišsprendžia

Su diskriminacija dėl amžiaus glaudžiai susijęs pensijų sistemos klausimas. Pensijos amžius nustatomas įstatymu. Natūraliai kyla klausimas, ar ši amžiaus riba nėra diskriminacinė? Jeigu žmogus išeinantis į pensiją prarastų teisę dirbti, tada tai būtų diskriminacija. Lietuvos Respublikos įstatymuose yra diskriminacinio pobūdžio apribojimai valstybinėje tarnyboje. Įsidarbinti leidžiama iki 65 metų. Neatitikimas pasireiškia tada, kai asmuo gali praeiti atranką, tačiau dirbti jam leidžiama tik tuo atveju, jei yra teigiamas aukštesniojo organo sprendimas. Neleidimas dirbti dėl to, kad suėjo atitinkamas amžius, laikytina diskriminacija. (S.Mikulionienė, 2007).

Pasitaiko nemažai atvejų, kai pensinio amžiaus asmenų pasitraukimas iš darbo yra būdas spręsti jaunimo nedarbo problemas. Tačiau daugelio šalių patirtis ir tyrimai įrodė, kad šios tiesioginės priklausomybės nėra. Į pasitraukusiųjų pensininkų darbo vietas nebūtinai ateina jaunas darbuotojas. Todėl kandžios užuominos, tokios dažnos visuomenėje, apie pensininkų „savanorišką“ pasitraukimą iš darbo, tariamai užleidžiant vietas jaunimui, yra netiesioginės diskriminacijos pavyzdys. Labai žalingas dar ir tuo, kad kursto susipriešinimą tarp kartų.

Diskriminacijos faktus Lietuvos Respublikoje tiria Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Daina MIEŽELAITYTĖ

 

Panaudota literatūra:

Sociologinių tyrimų santraukos. 2007, Vilnius.

Skirtingi, bet lygūs visuomenėje ir darbuotėje. 2007, Vilnius.

Age Matters: a report on age discrimination, 2000.

 
Reklaminis skydelis