Respublikinio projekto „Nacionalinė debatų akademija“ vasaros stovykla „Jaunimo vasaros debatų akademija“, į kurią mokytis debatuoti susirinko moksleiviai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Ukmergės, Utenos, Telšių, Mažeikių ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių, veikė birželio 15-21 d. Druskininkuose. Joje dalyvavo trys Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos pirmokės, maironietės Viktorija Ambrulaitytė, Diana Borovik ir Agnė Jarmalytė.

Jaunimo vasaros debatų akademijos dalyviai buvo suskirstyti į mišrias grupes darbui „edukacinėse laboratorijose“. Jose buvo mokomasi argumentuoti, atremti oponentų argumentus, įtikinimo meno, aptariamos argumentavimo klaidos, komandų naštos, kalbėtojų rolės, numatoma strategija. „Edukacinėse laboratorijose“ taip pat buvo sudaromos teigiančiųjų ir neigiančiųjų bylos, rengiamos kalbos, aptariamas stilius, mokoma/si retorikos. Mokytojai mokėsi teisėjauti. Vyko bandomieji debatai. Buvo surengtas ir debatų turnyras.

Džiugino ir turiningas laisvalaikis. Orientavimosi lenktynių metu Jaunimo vasaros debatų akademijos dalyviai turėjo puikią galimybę susipažinti su Druskininkų miestu, meniniai gebėjimai demonstruoti talentų šou, nuotaikingas susitikimas su Druskininkų „Ryto“ gimnazijos folkloro ansambliu „Racilukai“, įsimintinas paskutinis vakaras prie laužo.

Taip pat organizuota įspūdinga ekskursija garlaiviu į Liškiavą, kur aplankyta Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia, laikoma vėlyvojo baroko šedevru. Joje saugoma nemažai unikalių relikvijų, yra stebuklingomis galiomis garsėjantis Marijos paveikslas, prie kurio meldžiama sveikatos, vargonai, kuriais grojo M.K.Čiurlionio tėvas, ir, aišku, paslaptingieji rūsiai, kur karstuose su stikliniais dangčiais ilsisi vienuolių palaikai, sukaupta daugybė religinio paveldo atributų.

Istorikas T.Narbutas Liškiavos istorijos pradžia laiko 1044 metus, nors ant šio stataus Nemuno kranto žmonės kūrėsi nuo priešistorinių laikų. Tai liudija alkakalnis ir šventieji akmenys, gausūs archeologiniai radiniai. XIV a. ant Liškiavos piliakalnio buvo pradėta mūryti pilis, tačiau sutriuškinus kryžiuočius Žalgirio mūšyje ji neteko gynybinės svarbos. Kaimas susikūrė XV a., o XVII a. iš Seinų atsikraustę dominikonai pastatė vienuolyną ir bažnyčią, išlikusią ligi mūsų dienų. Ilgainiui vienuoliai išmirė, čia veikė pataisos namai prasikaltusiems Dievo tarnams. Liškiaviečiai aktyviai palaikė 1863 m. sukilimą, ne vienas kunigas buvo už tai nubaustas Sibiru. Lenkmečiu, anot senbuvių, čia buvo labai neramu, pasiruošę gintis vyrai budėdavo naktimis. O sovietmečiu vienuolyne veikė mokykla, siuvimo fabriko „Lelija“ filialas. Po Nepriklausomybės atkūrimo Liškiava klebono Valiaus Zubavičiaus rūpesčio dėka prisikėlė antram gyvenimui: buvo kapitališkai suremontuoti pastatai, preciziškai sutvarkyta aplinka, išvalyti nuo neatmenamų laikų užakę tvenkiniai, atstatyta net Nemuno paplauta mūrinė tvora. Dabar Nemuno pakrantės perlas - Liškiava - džiugina ir parapijiečius, ir turistus.

Už visokeriopą pagalbą ruošiantis Vasaros debatų akademijai bei finansinę paramą dėkojame Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos direktorei Eleonorai Aborovičienei. Už finansinę paramą ir galimybę dalyvauti Jaunimo vasaros debatų akademijoje dėkojame UAB „Girios“, UAB „Maltosa“, Švenčionėlių miškų urėdijai, Ričardo Maliavkos firmai „Reks“, gydytojams odontologams Viktorui Paškevičiui ir Jolantai Žvirgždienei.

Alė KRINICKIENĖ

Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, maironiečių būrelio vadovė