Mes turime 323 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4815
mod_vvisit_counterŠią savaitę:15002
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91032
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Miškais biudžeto neužkimši, o sielą ir sąžinę gali parduoti...

2011 m. liepos 20 d., trečiadienis Nr. 52 (1099)

Miškai sparčiai nyksta

Miškai - tai viena pagrindinių gyvybės formų žemėje. Juose rasi daugelio augalų ir gyvūnų rūšių buveines, su mišku susijęs per 300 mln. žmonių gyvenimas, kuriems miškas yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. O kur dar tie žmonės, kurie, nors niekada nevyksta į mišką, tačiau yra laimingi žinodami, kad apskritai kažkur yra miškai ir jie turi galimybę ten bet kada apsilankyti. Deja... Nors šiuo metu miškais padengta apie 31 proc. mūsų planetos sausumos ploto, tačiau prasidėjus klimato kaitai, nuo praėjusio šimtmečio, visame Žemės rutulyje miškai ėmė sparčiai nykti - pasaulis kasdien praranda po 50 tūkst. ha, o per metus apie 13 mln. ha miškų. Labiausiai jie nyksta Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, kur dar buvo išlikę didesni jų plotai. Tuo tarpu sparčiai auganti pramonė, transportas ir kitos ūkio šakos kasdien į atmosferą išmeta po 20 milijonų tonų anglies dioksido, kurio augmenija nepajėgia absorbuoti. Dėl to vidutinė oro temperatūra amžinųjų ledynų rajonuose per 50 metų pakilo 2,5 laipsnio, pasaulinis jūros lygis per šimtą metų pakilo nuo 10 iki 25 cm. Netekusios natūralios apsaugos, eroduoja derlingos žemės, keičiasi ar net nyksta augalų, gyvūnų ir kitos ekosistemos. Todėl, siekiant atkreipti tiek visuomenės, tiek specialistų dėmesį į miškų padėtį, 2011-ieji paskelbti Tarptautiniais miško metais, kurie beveik visose šalyse pažymimi įvairiausiais renginiais.

 

Miškas – ne tik mediena

Istoriškai lietuviui miškas – tai daugiau nei mediena ir žvėriena, grybai ir uogos, vaistingos žolelės ir medus. Miškas - tai ne tik mūsų, lietuviško kaimo, bet ir mūsų sąmonės dalis. Tai mūsų gyvenamoji aplinka, šimtmečiais formavusi sveiką baltų gyvenimo būdą ir gilią pasaulėžiūrą. Kaip rodo įvairūs šaltiniai, iš tiesų Lietuva istoriškai net nebuvo žemdirbių šalis, nes dar prieš tūkstantį metų dirbamos žemės mūsų šalyje beveik nebuvo, o senosiose kronikose rašoma, esą viduramžiais mūsų šalyje buvo tiek miškų, kad net briedis galėjęs Didžiąją Lietuvos kunigaikštystę pereiti skersai ir išilgai neišeidamas iš miško. Lietuva visada buvo miškų šalis, o diduma lietuvių vertėsi prekyba, karyba ir, be abejo, sėmėsi miškų teikiamas gėrybes.

Į Lietuvą skverbiantis vakarų kultūrai, augo miestai, plėtėsi kaimai, daugėjo ariamos žemės, ilgėjo ir platėjo keliai, todėl miškų plotai vis mažėjo, o XX a. pradžioje šalies miškingumas tesiekė 14 proc. Tačiau lietuviai nuo seno jaučia nepaprastai artimą žmogaus ir žemės, žmogaus ir augalų draugystę ir juos jungiantį paslaptingą ryšį. Kraštovaizdis ir pastatai, žemės ūkio naudmenos ir miškai, vandenys ir visa kita mus supanti aplinka vartojimo ir funkciniu požiūriu Lietuvoje visada buvo suvokiama kaip vieninga visuma. Todėl, vos tik atkūrus Lietuvos valstybę, buvo imtasi visų galimų priemonių, atstatant šalies miškingumą, tačiau prireikė beveik viso šimtmečio intensyvaus darbo ir didelių įdėjimų, kol buvo atstatyta mūsų šalies ekologinė pusiausvyra...

 

Miškų plėtrą būtina ir toliau skatinti

Šiuo metu Lietuvoje miškai dengia jau daugiau nei trečdalį jos ploto, o brandžiuose mūsų šalies medynuose sukaupti gan dideli medienos resursai. Todėl, suprantama, iš valstybinių miškų sektoriaus į valstybės biudžetą sumokami mokesčiai nuolat didėja. Pavyzdžiui, jei 1995 m. buvo įmokėta 7 mln. Lt, tai 2010 m. jau 51 mln. Lt, t.y., 7,3 karto daugiau. Nepaisant to, iš valdžios sluoksnių vis dažniau pasigirsta raginimai siekti gauti iš jų dar daugiau pajamų. Vienas iš siūlymų - reformuoti miškų valdymo sistemą ir daugiau funkcijų atiduodant į privačias rankas, t.y., atskirti miško ruošą nuo jo priežiūros ir atiduoti ją į privačias rankas.

Pasverkime, ką tai reikštų Lietuvai? Juk įplaukos iš miškų visam Lietuvos biudžetui, tai tik kelios dešimtosios procento visų biudžeto įplaukų. Ir apskritai ar miško kirtimas - tai vienintelis būdas gauti iš jo naudą? Be saiko kirsdami mišką, mes pakenktume kur kas svarbesnį visuomenei dalyką – egzistencinę miško vertę, nes galimybė būti medžių apsuptyje – neįkainojama. Beje, pastebėta, kad šiandien miško egzistencine verte susidomėjo ir kitų šalių mokslininkai. Atlikę tyrimus, JAV mokslininkai nustatė labai svarbų dalyką. Egzistencinė miško vertė, kurios paprastai neįvardina net profesionalūs miškininkai, yra ne tik didesnė už ūkinę ar rekreacinę miško vertę, bet iš viso yra pati didžiausia. Todėl šalia neišvengiamai vykstančių miško ruošos darbų, Lietuvoje būtina toliau skatinti miškų plėtrą.

 

Žemės apželdinimas mišku prisideda prie gamtinių išteklių šalyje gausinimo

Pirmiausia miškai sodintini ten, kur yra daugiau kaip 15 proc. nenašių žemių arba miškingumas nesiekia 20 proc., o ypač skubiai želdintini pažeisti ar apleisti žemės plotai - apleisti karjerai, vandens telkinių pakrantės, kalvotos vietovės ir pan. Šiuo atžvilgiu mes galėtume pasimokyti iš kaimyninės Danijos, kurioje per šimtą metų miškingumas padidėjo nuo 4 iki 14 procentų. Taip pat reikėtų susirūpinti pelkių bei durpynų išsaugojimu bei atstatymu. Reikia pažymėti, kad jau daugiau nei prieš 50 metų Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse buvo atsisakyta pelkių sausinimo, nes nustatyta, kad pigiau ir racionaliau jas prižiūrėti ir verstis jose medžiokle nei paversti tokius plotus naudmenomis...

Ypač išryškėjo toks poreikis stiprėjant globaliai ekonominei ir kultūrinei integracijai, vykstant ekonominiams ir socialiniams pokyčiams bei intensyvėjant žmonių migracija iš skurdesnių Lietuvos regionų. Tiesa, ES parama ženkliai išplėtė Lietuvos galimybes formuoti agrarinės aplinkosaugos politiką kartu išsaugant etninį šalies savitumą. Vadovaujantis reglamento (EB) Nr.1257/199 19 straipsniu mūsų šalyje buvo atlikti tyrimai ir, atsižvelgus į pagrindinius veiksnius, lemiančius gyvenimo kokybę skirtinguose regionuose, išskirtos mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir ūkininkaujantiems tokiose vietovėse pradėta teikti nuolatinė parama. Tačiau ne visais atvejais tai davė lauktą efektą, nes žemės ūkis mažo našumo žemėse yra nekonkurencingas, o Lietuvoje tokių žemių yra apie 360 tūkst. ha. Todėl pradėta galvoti ir apie žemės panaudojimą ne žemės ūkiui, tarp jų – žemės apželdymą mišku. Juk žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku yra ne tik viena iš žemės panaudojimo alternatyvų, bet ir prisideda prie gamtinių išteklių šalyje gausinimo, padeda išlaikyti reikiamą balansą tarp kaimo vietovių plėtros ir aplinkosaugos.

Plėsti miškų plotus - Lietuvai ypač priimtina priemonė, nes šalies miškingumas, palyginus, nedidelis, o miškų gausinimui sąlygos itin palankios. Tad neatsitiktinai Lietuvos aplinkosaugos strategijos veiksmų programoje pabrėžta, kad vienas iš aplinkosaugos prioritetų yra didinti mūsų šalies miškų plotus, o Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programoje (toliau – Programa) numatyta nemažai priemonių, susijusių su šalies miškingumo didinimu. Tai reikšminga priemonė, nes apsodinus visus mažo našumo ir netinkamus žemės ūkiui plotus, šalies miškingumas padidėtų net 6 proc., tačiau dėl įvairių priežasčių – neprofesionaliai parengtų rėmimo programų, informacijos trūkumo ir kt., ne visas jas vienodai sėkmingai sekasi įgyvendinti.

 

Parama įsisavinama lėtokai

Apžvelgę Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NMA) interneto svetainėje paskelbtus duomenis apie Programos įgyvendinimą, matome, kad Programos Pirmos krypties priemonėje „Miškų ekoniminės vertės didinimas“ visam programiniam laikotarpiui numatyta 50,782 mln. Lt parama. Deja, įsisavinama ji lėtokai ir vangiai: 2007 m. ir 2008 m. pagal šią priemonę parama visai nebuvo mokama, 2009 m. išmokėta tik 6 tūkst. Lt ir tik 2010 m. parama siekė jau 3293,49 tūkst. litų. Truputį geriau sekėsi įsisavinti pagal priemonę „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ skirtus 511,07 mln. litų. Nors šią priemonę 2007 m. taip pat nebuvo išmokėta nė lito, tačiau vėliau priemonė „įsibėgėjo“ ir 2008 m. pagal ją buvo išmokėta 471 tūkst. Lt, o 2009 m. ir 2010 m. – atitinkamai 26,78 mln. Lt ir 30,72 mln. litų.

Panašiai reikalai klostosi ir su Antros krypties – „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonėmis. Pagal šios krypties priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ 2007–2013 m. laikotarpiui numatyta 191,5 mln. Lt, tačiau nei 2007 m., nei 2008 m. parama nebuvo mokama, 2009 m. išmokėta 11,23 mln. Lt, 2010 m. – 18,25 mln. litų. Pagal kitą šios krypties priemonę – „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ 2007–2013 m. laikotarpiui numatyta 143,89 mln. Lt, tačiau 2007 m. ir 2008 m. pagal šią priemonę paramos taip pat nebuvo išmokėta, 2009 m. išmokėta 12,66 mln. Lt, 2010 m. – 23,22 mln. litų.

Nebuvo itin populiarios ir kitos Antros krypties priemonės. Nors pagal priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“ visam programiniam laikotarpiui buvo numatyta skirti 34,528 mln. Lt paramos, tačiau 2008 m. pagal šią priemonę skirta tik 4,67 tūkst. Lt, 2009 m. - 87,27 tūkst. Lt, o 2010 m. – 216,54 tūkst. litų. Truputį „didesnį pagreitį“ įgavo priemonė „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“, pagal kurią iš viso skirta 51,79 mln. Lt. Tiesa, nei 2007 m., nei 2008 m. pagal šią priemonę taip pat nė lito nebuvo įsisavinta, tačiau 2009 m. reikalai pajudėjo: buvo panaudota 13,6 tūkst. Lt tam skirtų pinigų, o 2010 m. – net 5,71 mln. Lt.

Taigi, kaip matyti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje paskelbtų duomenų, Lietuvai skirtų ES pinigų ir šalies biudžeto lėšų įsisavinimas miškų plėtrai vyksta lėtokai, tačiau džiugu, kad jis vyksta ir, reikia tikėtis, kad laiko šioms priemonėms įgyvendinti dar pakaks, todėl dabar pagalvokime: kam mes sodiname miškus? Kam jų reikia?

(B.d.)

Šarūnas LAUŽADIS
VĮ Nemenčinės miškų urėdija

 

 
Reklaminis skydelis