Žemės mokestį privalu sumokėti iki lapkričio 15 d. 

Šiais metais už žemę mokame brangiau. Nors apie tai jau anksčiau buvo daug diskutuota, skaitytojai, susidūrę su mokesčio padidėjimu asmeniškai, vėl teiraujasi, kodėl padidėjo žemės mokestis, netaikomos lengvatos ir kt. Atsakymas dėl lengvatų trumpas – sunkmečiu nuspręsta atsisakyti lengvatų. 2013 m. vasario mėnesį rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą niekam neteikti jokių mokesčių lengvatų. Žemės mokesčio lengvatos jau neteikiamos kelerius metus.

Dėl žemės mokesčio padidėjimo daug sudėtingiau. Iki šių metų mažiausiai dešimtmetį žemės mokestis šalyje nekito, įpratome kasmet mokėti vienodai. Nuo šių metų, įsigaliojus naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymui, keitėsi žemės mokestinė vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis. Žemės sklypo mokestine verte nuo šiol laikoma to sklypo vidutinė rinkos vertė. Rinkos vertė yra daug didesnė už nominalią vertę, nuo kurios iki šiol buvo skaičiuojamas žemės mokestis. Dėl šios priežasties žemės mokestis ir padidėjo. 

 Žemės mokesčio tarifus nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės patvirtino kiekviena savivaldybė individualiai. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Albertas Marma pabrėžė, kad rajone žemės mokesčio tarifai nebuvo didinami, kai kurie netgi sumažinti. Tarybos sprendimu nustatyti tarifai svyruoja nuo 1,5 iki 0,5 proc. Žemės ūkio, mėgėjiškų sodų, komercinės, pramonės ir sandėliavimo paskirties žemei nustatytas 1,5 proc. tarifas, vandens ūkio ir miškų ūkio 1,6 proc. Vietovėse, kur nustatyta keliskart didesnė žemės rinkos vertė, daugiausia namų valdų žemei, koeficientas sumažintas iki 1 ir net 0,5 proc. Taigi žemės mokestis gyventojams išaugo, kaip jau minėta, dėl didelės rinkos vertės, kurią nustatė Registrų centras.

Žemės vertė skirtingose verčių zonose labai skiriasi. Mūsų rajonas yra specifinis – labai ištęstas - ilgas, jame yra net 35 verčių zonos. Žemės mokesčio dydžiai skirtingose zonose skiriasi dešimtis kartų. Brangiausia žemė yra miestuose, Pabradės, Magūnų, Labanoro ir Kaltanėnų seniūnijose, pigiausia – Adutiškio, Strūnaičio seniūnijose.

Kaip komentavo specialistai, vis dėlto Žemės mokesčio įstatyme yra saugiklis, kuris suveikė ir neleido dešimtis kartų padidinti žemės mokesčio. Tai - pereinamasis laikotarpis, kai skirtumas imasi palaipsniui. Už šiuos metus ima 20 proc, vertės padidėjimo, kitais metais – 40 proc., dar vėliau 60 proc. ir t.t.

Kaip ateityje keisis žemės rinkos vertė, o kartu ir žemės mokestis, sunku nuspėti. Bent jau kol kas žemė tikrai nepinga, yra tendencija brangti. Žemės rinkos vertė nustatoma kasmet, kiekvieni metai gali pateikti naujų siurprizų...

Kišenes pakratyti teks tik apleistos žemės savininkams. Už apleistą žemę rajono savivaldybės taryba nustatė aukščiausią tarifą – 4 proc. Šalyje už apleistą žemę mokesčių mokėtojai turės sumokėti per 3,5 mln. litų žemės mokesčio.

VMI duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 64,5 mln. litų žemės mokesčio (gyventojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 55 mln. litų, o įmonės – apie 9 mln. litų). Praėjusiais metais apskaičiuota žemės mokesčio suma siekė 62 mln. litų.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ