„Žolinčių akademijos“ prezidentė Danutė Kunčienė griauna požiūrį, kad gali būti ir maistas, ir vaistas kartu. Ji siūlo gyventi taip, kad vaistus galėtume pamiršti. Lapkričio pradžioje sveikuolė mokė švenčioniškius mitybos ypatumų šaltuoju metų laiku.

Rajone daugėja pasiryžusių gyventi sveikiau

Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (VSB) dėka rajone sparčiai skinasi kelią sveikos gyvensenos tradicijos. Mūsų laikraščio skaitytojai tikrai pastebėjo, kiek įdomių biuro organizuojamų renginių vyksta rajone, gausu ir priminimų, patarimų kaip tausoti sveikatą, raginimų atsikratyti žalingų įpročių. Prašom nenustebti, bet ir netinkamai maitintis – žalingas įprotis. Todėl biuras dirba išsijuosęs, o rezultatai taip pat jau akivaizdūs. Prieš ketverius metus į pirmąją sulčių pasninko stovyklą – mokyklą visuomenės sveikatos biuro direktorė Daiva Vinogradova be skelbimų dar ir asmeniškai įkalbinėdama vos surinko minimalią grupę. Šiais metais jau buvo tikras antplūdis norinčių tris dienas pagyventi sveikai ir pasisemti žinių bei įkvėpimo ateičiai. Apie nuostabų tęstinį sulčių stovyklų projektą jau buvo rašyta.

Gamtos turtų nepastebime

Stovyklos dalyvės, tarp kurių daugiausia švenčioniškių, su nekantrumu laukė ir dar vieno visuomenės sveikatos biuro renginio – Danutės Kunčienės paskaitos. Kaunietė Danutė – dažnas svečias mūsų rajone. Sako, atvažiavusi iki Kaltanėnų, pasijuntanti kaip namuose. Žavisi ji ir mūsų gamtos turtais, kurių mes tiesiog nepastebime, nevertiname, nes per mažai apie juos žinome. Sveikatos klodai slypi kiekvienoje augalo sėklelėje, žiedelyje, uogoje. Kaip sako Danutė, Dievo sode yra visko, ko reikia žmogui.

Skani paskaita

Minint Europos sveikos mitybos dieną Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure vyko popietė su žaliojo sveikatos klubo „Žolinčių akademija“ prezidente Danute Kunčiene. Popietės dalyviai ne tik susipažino su sveikos mitybos šaltuoju metų laiku ypatumais, bet ir ragavo sveikų ir labai skanių patiekalų, kuriais turėtume mėgautis trumpėjant dienoms, žemei užmiegant, artėjant pasninkui ir jo metu, bei sužinojo, kaip jų pasigaminti, šeimą pamaitinti pigiai, sočiai ir skaniai.

Tokiai netradicinei paskaitai, kuri prasidėjo saulėgrąžų plikalo gėrimu ir sveikuolių šokolado, gaminamo iš ąžuolo gilių, topinambų miltelių ir kitų netikėtų produktų, ragavimu tiktų skanios paskaitos vardas. Visos Danutės Kunčienės paskaitos tokios – su vaišių stalų ir meile. Žemaitė Danutė džiaugiasi galėdama dalintis pačios kepta duona ir sukurptais receptai, kur karaliauja daržovės, uogos, sėklos – kaip ji sako, viskas iš dosnaus Dievo sodo.

Maistas, kuris stiprina sveikatą

Danutė kritiškai žiūri į populiarų posakį: „Ir maistas, ir vaistas“. Kodėl mes negalime gyventi negalvodami apie vaistus, vadinasi, ir apie ligas? Galvojame, minime, kol pagaliau ir susergame. Pasak jos, maistas turi būti toks, kad stiprintų sveikatą, teiktų energijos, nesusargdintų, nes netinkamas maistas prišaukia ligas. Danutė pati 30 metų vegetarė, bet kitiems to primygtinai neperša. Tiesiog konstatuoja, kad taip sveikiau. O jos daržovių patiekalus mėsėdžiai kerta pasigardžiuodami. Paragavęs karališkojo pašteto, kurio paslaptis – svogūnai, morkos, malti linų sėmenys ir daug daug meilės, įdėtos gaminant, vienintelis į paskaitą atėjęs vyras nusistebėjo: „Pašteto nevalgau, o čia labai skanu“. Ne mažiau skanu buvo susirinkusiems į paskaitą sušilti gurkšnojant saulėgrąžų plikalą su cinamonu. Gaila, kad daugiau vyrų jo neparagavo – būtų atsisakę alaus, plikalas ir skaniau, ir sveikiau, ir pigiau.

Valgykime kuo daugiau raugintų produktų

Sumaištis ir gyvenime, ir mityboje – pažiūrėjęs į stalą gali pagalvoti, kad vasara - visus metus, o Velykos – kasdien. O čia dar reklama – švieži pomidorai, švieži agurkėliai... O ar reikia jų dabar „tokių šviežių“ mūsų organizmui? Danutė šaltuoju metų laikų siūlo valgyti kuo daugiau raugintų produktų – jų labai reikia mūsų organizmui, kad būtume atsparūs žiemos šalčiams ir ligoms. Tik nepainioti rauginimo su marinavimu! Rauginti reikia ne tik kopūstus, bet ir moliūgus, burokus ir burokėlius, obuolius, pomidorus (žalius). Pastarieji, rauginti pagal senovinį gruzinų receptą, aštrūs ir aromatingi, verti medalio. Beje, puikiai tinka ir prie mėsos. Neleis meluoti paskaitoje dalyvavusios švenčioniškės – pilnas stalas klausytojų ir ragautojų – viskas nepaprastai skanu, daug ką galima užsiraugti ir dabar, gal tik žalių pomidorų jau vargu ar rasime.

Neišmeskite net moliūgo žievelių!

Danutė nesustodama galėtų kalbėti apie daržo karalių – moliūgą, saulės vaisių. Jį reikia suvalgyti visą, iki virkštelės. Taip taip, būtent visą, nes tai, ką paprastai išmetame – žievelės ir minkštimas (placenta), kuriame yra sėklos, ir yra vertingiausia dalis. Plonai nupjautą žievelę ir minkštimą, išėmus grūdus, reikia sumalti mėsmale ir išdžiovinti, kaip džioviname vaisius. Gautomis granulėmis galima gardinti įvairius patiekalus, o jas sumalus kavamale gauti milteliai puikiai tinka dėti į blynus, pyragus, gaminant šokoladą, kitus skanėstus. Labai brangus produktas – iš 2,5 kg moliūgo žievelių ir minkštimo (placentos) gaunasi apie 70 gramų miltelių. Kol dar nesibaigė moliūgai, skubame perduoti Danutės patarimą pasigaminti šio natūralaus karotino. Ir dar – skalsios duonos, kurią jau daug šeimininkių kepa, nes senovėje buvo būtent toks palinkėjimas – linkėdavo ne skanios, o būtent skalsios duonos, kurios subtilų skonį iš karto pajaučia išsivalę nuo chemijos skonio receptoriai.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ