Mes turime 406 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2880
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19081
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95111
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Punžionyse pašventinta renovuota Konaževskių šeimos koplyčia-mauzoliejus

2013 m. lapkričio 16 d.šeštadienis Nr.84 (1327)

Važiuodami keliu nuo Magūnų link Balingrado, neprivažiavę Punžionių dvarvietės atokiau nuo kelio dešinėje matome baltą pastatą. Tai po renovacijos šviečianti Konaževskių šeimos koplyčia-mauzoliejus. Lapkričio 11 dieną ji vėl buvo pašventinta, bet prieš kalbėdami apie Konaževskių koplyčios pašventinimo šventę, atsiverskime Punžionių dvaro ir koplyčios pastatymo istorijos puslapius.

Kaip teigia istorikė Sigita Gasparavičienė, Punžionių dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 15 amžiaus. Ilgą laiką jį valdė garsioji Radvilų giminė. Dvaro teritorija buvo išsidėsčiusi abipus Neries upės, o dvaro sodyba buvo įsikūrusi prie Stavisčio ežero. 18 amžiuje Punžionių dvaras atiteko paskutiniam Lietuvos tribunolo vicemaršalkai Ignacui Balinskiui, kuris po savo mirties testamentu dvarą paliko sūnui Ignacui. Šis tuo metu buvo Vilniaus apskrities maršalka. Ignacas Balinskis (jaunesnysis) gyveno gana plačiai, daug investavo. Jo pastangomis netoli Punžionių 1825 m. pastatyta Balingrado bažnyčia. Plačiai gyvendamas Ignacas Balinskis gerokai prasiskolino, o po jo mirties dvaras atiteko kreditoriams. Vienas po kito pasikeitė keli dvaro valdytojai. Vėliau Punžionys paveldėjimo keliu atiteko iš Breslaujos kilusiam bajorui Jurgiui Pšebyš-Kvintai ir jo žmonai Karolinai. Kvintų palikuonys dvarą valdė iki 1940 m. Punžionių dvaro suklestėjimas prasidėjo, kai jį valdyti ėmė generolas Danielius Konaževskis, kuris buvo vedęs Vincentą Pšebyš-Kvintaitę.

Generolas Danielius Konaževskis gimė 1871 m. Peterburge. Ten baigė karinius mokslus, dalyvavo Rusijos-Japonijos kare, vėliau – Pirmajame pasauliniame kare. 1917 m. įstojo į lenkų korpusą, dalyvavo kovose dėl Lenkijos nepriklausomybės, padarė karinę karjerą Varšuvoje. 1922 m. išėjęs į atsargą apsigyveno žmonai priklausančiame Punžionių dvare. Generolo Danieliaus Konaževskio pastangomis prasidėjo dvaro pertvarka. Buvo pastatyti nauji dviejų aukštų dvaro rūmai, ūkiniai pastatai, buvo sutvarkytas parkas, užveistas didelis sodas. Ant kalvelės netoli dvaro sodybos pradėta statyti šeimos koplyčia mauzoliejus. Jos, deja, nespėjo užbaigti, nes 1935 m. generolas staiga mirė nuo širdies smūgio. Iš pradžių laikinai jis buvo palaidotas parapijos kapinėse, o užbaigus koplyčią, generolas Danielius Konaževskis su visomis regalijomis amžino poilsio atgulė Konaževskių šeimos koplyčioje. Greitai šalia tėvo buvo palaidota Marija Konaževska, kuri dėl nelaimingos meilės Balingrado kunigui Jozefui Krolai nusišovė tėvo pistoletu. Koplyčioje vėliau buvo palaidoti dar keletas giminaičių.

Punžionių dvaro rūmai sudegė apie 1961 metus. Ant likusių rūsių vėliau buvo pastatytas gyvenamasis namas, o koplyčia išstovėjo iki mūsų dienų.

Laikas ir negeri žmonės nepagailėjo koplyčios-mauzoliejaus. Ne kartą buvo išplėštos laidojimo kriptos. Ilgą laiką koplyčia nebuvo remontuojama, tik 1992 m. pakeista dalis stogo medinių konstrukcijų bei įrengta šiferinė danga, bet to buvo maža. Esant nepatenkinamai šio kultūros paveldo objekto būklei, Konaževskių koplyčios tvarkymo darbai buvo įtraukti į Švenčionių rajono savivaldybės 2013-2015 m. strateginio veiklos plano 4 programą, o 2012 m. sausio 19 d. rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta projekto „Konaževskių šeimos koplyčios-mauzoliejaus tvarkybos darbai“ paraiškos teikimui. Po to prasidėjo projekto vykdymo darbai. Iš viso projektui skirta 240 tūkst. litų. Atlikus projekte numatytus darbus, Konaževskių šeimos koplyčia-mauzoliejus sušvito naujomis spalvomis, buvo sutvarkytos laidojimo kriptos. Tiek istorijos iki lapkričio 11 dieną įvykusios koplyčios pašventinimo šventės.

Jau seniai, ko gero, tiek žmonių nebuvo susirinkę prie Konaževskių šeimos koplyčios. Visi norintys negalėjo patekti į vidų, tad šv. Mišių, kurias aukojo Balingrado klebonas Rišardas Peciun, klausėsi lauke. Į koplyčios pašventinimą atvyko nemažas būrys svečių, tarp kurių buvo ir Švenčionių r. meras Vytautas Vigelis, LR Seimo narys Zbignev Jedinskij, rajono tarybos nariai Vladislav Jedinskij, Vaclav Vilkoic, Irena Beinar, Bronislovas Vilimas, Antonij Jundo, kuris daug prisidėjo prie koplyčios pašventinimo šventės rengimo. Atvyko ir svečių iš Lenkijos Mrongovo miesto, Sedlicos ir Sosnovec Podliaskij. Pačios brangiausios viešnios buvo iš Lenkijos atvykusios Konaževskių anūkė Božena Kijevska ir proanūkė Elvyra.

Lietuvos ir Lenkijos valstybines vėliavas pakėlė Magūnų seniūnas Jonas Vaivilavičius ir Mrongovo miesto delegacijos vadovas pirmininkas Kšyštof Vyšegrodskij. Paminklinę lentą atidengė Konaževskio anūkė Božena Kijevska ir Antonijus Jundo. Po to buvo padėtos gėlės ant generolo Konaževskio ir jo šeimos narių kapo koplyčios rūsyje, prasidėjo šv. Mišios. Kunigas Rišard Peciun pašventino koplyčią ir laidojimo rūsį. Rajono meras Vytautas Vigelis trumpai apžvelgė Punžionių dvaro ir koplyčios istoriją, o Antonij Jundo generolo Konaževskio anūkei Boženai Kijevskai įteikė raktus nuo koplyčios, kad bet kada galėtų atvykti čia ir aplankyti giminių kapą. Po to padėkos žodį susijaudinusi tarė generolo Konaževskio proanūkė Elvyra Kijevska.

Pasibaigus Konaževskių šeimos koplyčios-mauzoliejaus pašventinimo ceremonijai žmonės neskubėjo skirstytis, bendravo, džiaugėsi gražia rudens diena ir tuo, kad restauruota koplyčia dar ilgai galės džiuginti ne tik vietinius, bet ir atvykstančius.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis