Mes turime 406 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2865
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19066
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95096
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Ką mena Račkiškės ir Paulinavo medžiai ilgaamžiai

2013 m. gruodžio 11 d. trečiadienis Nr.91 (1334)

Istorija sluoksniais

Į žemę sugulus.

Su sagėm gražuolių,

Su įkapėm būrų...

Išnyra iš dumblo,

Iš žvirgždo ir molio

Skeletais garbingų

Barzdotų senolių.

Ir tyliai, be žodžių

Mums praeitį mena,

Kaip augo valstybė,

Kaip žmonės gyveno.

Klausaisi pritilęs,

Stebies ir galvoji,

Kiek vargo patirta,

Kiek būta pavojų.

Kaip žmonės ištverti

Kančia šias galėjo.

Kodėl ir už ką taip

Tėvynę mylėjo.

(Algimantas Cimbolaitis)

 

Čechovičiai – tai plati ir įtakinga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų giminė. Herbas – Ostoja (žvėringas miškas). 1562 m. Martynas (kitose kartose besikartojantis vardas) Čechovičius buvo kunigaikščio Radvilos Juodojo kunigas pamokslininkas.

1581 ir 1589 metais Stanislovas Čechovičius tituluojamas Žemaitijos maršalka (Bajorų vadas) ir paseniūniu (seniūnijos, kunigaikštystės pareigūnas).

1797 m. Ignotas Čechovičius – Užnerio (Švenčionių) pavieto maršalka.

1820 m. Čechovičiai gavo Vilniaus vaivadijos bajorų tarybos, o 1841 m. ir caro valdžios patvirtinimą apie jų priklausymą bajorų luomui. 1846 m. Švenčionių apskrities Dūdų, Krašonos, Ostojos, Račkiškės, Surviliškės, Švenčionėlių ir Uždegsnės dvaruose gyveno 63 vyrai Čechovičiai.

Račkiškės dvarvietėje (Cirkliškio seniūnija) archeologų aptikti radiniai datuojami XV a. Manoma, kad dvare buvę tik mediniai pastatai. Vietovardis Račkiškė leidžia spėlioti, kad čia kažkada būta nagingų meistrų, gaminusių ratus. Račkiškės-Paulinavo dvarą sudarė Račkiškės ir Paulinavo palivarkai bei Bagutiškės, Pamaldavo ir Švarnės Užusieniai (viensėdžiai). Paulinavas – daugiau žemės, pastatų ir kito turto turėjusi dvaro dalis, be to, prie gražių Sarių ir Sarelio ežerų ir upelio.

Dvarininkas Romualdas Čechovičius, g. 1793 m., buvęs caro armijos karininkas – 1831 m. sukilimo dalyvis. Buvo ištremtas į Voronežo guberniją. Grįžęs iš tremties buvo išrinktas į Vilniaus gubernijos dvarininkų tarybą. Su žmona Paulina išaugino aštuonetą vaikų. Keturi vyresnieji sūnūs ir dar kartu gyvenusio brolio sūnus – 1863 m. sukilimo dalyviai.

Vyresnysis sūnus Gustavas, g. 1837 m. Paulinave, Slapyvardis – Ostoja. Švenčionių apskrities sukilėlių karinis viršininkas. Suorganizavo sukilėlių būrį. Veikė Naručio apylinkėse, kovėsi prie Liubkų (Vileikos r.), Klevyčios (Gardino r.), prie Rūdiškių ir Pirčiupių, prie Rūdninkų, spalio pabaigoj – tarp Seirijų ir Lazdijų. Pralaimėjęs pasitraukė į užsienį.

Leonas, g. 1841 m., mokėsi Peterburgo karo inžinerijos akademijoje. 1863 m. Vilniaus apskrityje suorganizavo sukilėlių būrį. Kartu su brolio Gustavo būriu kovėsi prie Liubkų ir Pastovių. Leono būrys buvo sumuštas. Jis paimtas į nelaisvę. Nuteistas sušaudyti. Ši bausmė buvo pakeista 12 m. katorga. Grįžo apie 1913 m.

Juozapas, g. 1842 m. – taip pat sukilimo dalyvis.

Andrius, g. 1845 m., iš Vilniaus gimnazijos VII kl. Išėjo į brolio Gustavo sukilėlių būrį. Birželio mėn. buvo suimtas ir nuteistas 12 m. sunkiųjų darbų kalėjimo. Bausmė pakeista atidavimu kariuomenėn į Amūro guberniją.

Dar neabejotinai šių Čechovičių giminaitis Zigmantas Čechovičius, g. 1831 m. Surviliškėse. Baigė Peterburgo bajorų institutą. Per 1863 m. sukilimą buvo Lietuvos provincijos sukilėlių komiteto nariu Vilniuje, tvarkė korespondenciją. Susektas ir nuteistas katorgos darbams ligi gyvos galvos, laikant 9 metus dieną ir naktį prikaltą grandine prie karučio. Apie 1880 m. grįžo į Lietuvą.

Pats Romualdas Čechovičius už keturių sūnų dalyvavimą sukilime ir už tai, kad vežė kunigą pas sukilėlius į Zalavo mišką, buvo ištremtas į Kazanės guberniją gyventi policijos priežiūroje, vėliau Voronežo gubernijoje. Be to, buvo panaikintos privilegijos, kariniai laipsniai, atimta dalis dvarų ir kito turto.

Panašios negandos jų provaikaičius užklupo sovietmečiu. Napoleonas Čechovičius, nepaklusęs okupantų šaukimui į kariuomenę, 1945 m. buvo nušautas. Liko dukrelė Aleksandra ir žmona. Kiti šeimos nariai buvo išvežti į Sibirą, iš kur emigravo į Lenkiją.

Savotiškas tremtis patyrė ir Račkiškės simbolis – koplyčia. Ji buvo pastatyta 1776 m. Sudotos palivarko teritorijoje. Tai buvo grafo St. Pliaterio, Daugėliškio (senojo) dvaro valdytojo nuosavybė. Apie 1860 m. – koplyčios tremtis, nes ji atsidūrė tiesiamo geležinkelio trasoje. Grafas Pliateris ją pardavė nusikelti Romualdui Čechovičiui, kuris pervežė ją ir pastatė Račkiškėje. Koplyčioje buvo slepiami sukilėlių ginklai. Virš stogo bokštas su metaliniu kryžiumi, kuris, senolių žodžiais tariant, „metiežiaus pamėcis“ – tarsi trys sunerti kalavijai. Koplyčioje mišias laikydavo iš Švenčionių atvažiuojantys kunigai. Buvo sumanyta net steigti parapiją. Netoli koplyčios buvęs namas kunigams. Pažymėtini šviesūs prisiminimai monsinjoro Kazimiero Vasiliausko: „Geriausi dveji metai buvo, kai dirbau Švenčionyse tada, kai važinėjau į Račkiškės bažnyčią ir klausiausi mėžioniškių giesmių“ (Švenčionių kraštas, 2006 06 29). Kriptoje po altoriumi buvę du karstai su Čechovičių palaikais. 1976 m. koplyčia perkelta į Buities muziejų Rumšiškėse.

Dar apie 1970 m. Račkiškėje gyveno Aleksandra Čechavičiūtė su motina, vienkiemiuose - Jasiulioniai, Kuldos, Paulinave – Macijauskai. Dabar nieko nėra.

Tik ilgaamžiai Račkiškės ir Paulinavo medžiai tartum paminklai primena aukas, kurios ant tėvynės laisvės aukuro padėjo 1863 m. sukilimo dalyviai Čechovičiai. Ir... koplyčia Rumšiškėse.

Juozas JUODAGALVIS

 

Literatūra:

1. Valentino Šiaudinio publikacija „1863 m. sukilimas Šiaurės Rytų Lietuvoje“ 2009-2010 m. „Vorutoje“.

2. Lietuvių enciklopedija (Bostono) IV tomas.

3. Publikacijos rajono spaudoje Gr. Garlienės, Giedrės Geniušienės, Valdo Striužo, Onutės Gylienės, Jono Juodagalvio, Sigito Bukėno.

4. Senų žmonių pasakojimai.

 
Reklaminis skydelis