Mes turime 61 svečius online

Apsilankymų šiandien:462
Apsilankymų vakar:638
Apsilankymų šį mėn.:8940
Apsilankymų iš viso:1529867

Pagrindinis Alberto Masevičiaus gyvenimo hobis – darbas

2014 m. sausio 4 d. šeštadienis Nr. 1 (1339)

Matydami visada energingą, veiklų verslininką Albertą Masevičių, vargu ar pagalvotume, kad 2013 m. gruodžio 23 d. jam sukako 80 metų. Gražaus jubiliejaus proga gerb. Albertą Masevičių pasveikino ir Padėką už bendradarbiavimą įteikė Švenčionių r. meras Vytautas Vigelis ir Švenčionėlių seniūnas Antanas Juodaitis.

Po keleto dienų su gerb. Albertu Masevičiumi kalbėjausi apie gyvenimą, verslą, apie tai, ką pavyko padaryti ir ką galbūt reikėtų daryti kitaip.

- Gimiau ir augau netoli Inturkės Molėtų rajone. Gyvenome vargingai, o situacija šeimoje dar pasunkėjo, kai anksti netekome tėvo. Jis mirė vos sulaukęs 52. Ko gero, nuo plaučių uždegimo, bet tada juk ir vaistų nebuvo reikiamų, o ypač vargingai gyvenančiam jų buvo sunku gauti. Man, vyriausiam iš trijų vaikų, tada buvo 12 metų, bet iki šiol prisimenu tėvo prieš mintį pasakytus žodžius: „Mokykis, būtinai mokykis, o jei reikės ir broliui su seserimi padėk“. Po tėvo mirties jau ir vyriškus darbus teko pradėti dirbti. Baigęs 7 klases įstojau mokytis į Žemės ūkio technikumą. Prisimenu, kaip motina pridžiovino duonos džiūvėsių ir su jų maišu išvažiavau. Baigęs tarnavau kariuomenėje Sibire. Trejus metus atitarnavęs sugrįžau į Lietuvą ir pradėjau dirbti, - apie savo vaikystę ir jaunystę pasakoja gerb. Albertas Masevičius.

Dirbo jis įvairiose pareigose pirmiausia Ignalinos, o vėliau Švenčionių rajonuose. Pirmiausia dirbo tuometinėje Žemės ūkio valdyboje, po to 10 metų Reškutėnuose kolūkio pirmininku, „Vilijos“ kiaulių komplekse vyr. zootechniku, o kai Lietuva tapo nepriklausoma, pradėjo galvoti ir apie savo verslą.

- Gerb. Albertai, kaip visgi kilo mintis imtis savo verslo?

- Norėjosi kažko savo. Važinėjau, domėjausi, ieškojau. Po apsilankymo Varėnos rajone, kur kaip ir pas mus gerai auga grybai ir uogos, kilo mintis atidaryti miško gėrybių supirktuvę. Pradžia buvo sunki. Nebuvo nieko, išskyrus 20 tūkstančių skolą bankui, nes stačiausi namą, bet nepaisant visų sunkumų buvusių pradžioje, verslą pavyko įsukti. Daug kas, žinoma, pasikeitė per tą laiką, ir verslas tapo visai kitoks – švarus, oficialus. Ypač daug kas pasikeitė į modernesnę pusę, kai prieš dešimtmetį vadovavimą verslui perdaviau sūnui Modestui. Jis – jaunas žmogus ir į daugelį dalykų žiūri kitaip. Jam pradėjus vadovauti, mūsų versle neliko šešėlio, tad galime ramiai jaustis, juk visi mokesčiai sumokami laiku, žmonės dirba legaliai, - apie verslo pradžią ir tolesnį vystymą pasakoja mano pašnekovas.

Žinoma, per tą laikotarpį visko buvo. Teko ir nesąžiningų žmonių sutikti, buvo ir kuriozinių situacijų. Štai kad ir toks atvejis, kai Lietuvoje pereinamuoju laikotarpiu buvo atsiskaitoma talonais, liaudyje vadinamai vagnorkomis. Kartą teko jas net sunkvežimiu iš Vilniaus vežti. Išsinuomojo sunkvežimį, atvežė ir išpylė į garažą. Kas ten juos suskaičiuos... Per 23 metus keitėsi ne tik verslo struktūra, tinklas, atsirado ir partnerių užsienyje – tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Pagrindinis sėkmės laidas, matyt, buvo sąžiningumas tiek su valstybe, tiek su bankais, tiek su verslo partneriais. Albertas Masevičius labai džiaugėsi tuo, kad sūnus Modestas ne tik sėkmingai vysto verslą, bet ir jį plečia, modernizuoja. Jam tai didžiausias džiaugsmas.

Kai paklausiau gerb. Alberto, kodėl gi vadovavimą verslui perdavė sūnui, jis šyptelėjęs atsakė:

- Viskam yra savas laikas. Aš savo padariau, dabar jo eilė. Ir tai natūralu, toks yra gyvenimas. Dabar aš galiu pagyventi sau, o man garbės, kaip, beje, ir sūnui, nereikia. Mes tiesiog darome savo darbą, o labiausiai džiaugiuosi tuo, kad nėjau į politiką, nors įkalbinėjo daug kas.

Dabar jo įkurtoje įmonėje vasarą dirba apie 120 žmonių, o žiemą – 80. Tai nemaža paspirtis žmonėms. Gerb. Albertas sako pasitikintis sūnumi, jo verslo strategija, o pats gali ramiai viską stebėti iš šalies, o tam, kad geriau jaustųsi, laiko skiria ir savo fizinei formai palaikyti. Žiemą mėgsta slidinėti, o kai sniego nėra, vaikšto su lazdomis, kas dieną po 4 kilometrus nušliuožia ar nueina. Vienu metu domėjosi vandens slidėmis, bet dabar tai jau praeitis. Čia, kaip mėgsta sakyti gerb. Albertas Masevičius, viskam savas laikas, kuriam didžiausias gyvenimo hobis buvo darbas, darbas ir dar kartą darbas, gal todėl ir 80 metų sulaukęs jaučiasi puikiai, o kai jo paklausiau, kokias žmogaus savybes vertina, Albertas Masevičius atsakė:

- Sąžiningumą, padorumą, dalykiškumą – tiek tarpusavio, tiek verslo santykiuose, bet kartais labai sunku atskirti, kuris žmogus sąžiningas, padorus, o kuris tik laukia, kad apsuktų, apgautų.

Todėl, anot gerb. Alberto, dabar sūnus Modestas atsargiai renkasi verslo partnerius, o svarbiausia neturėti jokių reikalų su abejones keliančiais žmonėmis.

- Gerb. Albertai, ar greitai prabėgo 80 gyvenimo metų?

- Žinote, greitai, ir kuo vyresnis esi, tie metai greičiau bėga. Mano, matyt, toks būdas, kad visą laiką norėjau padėti kitiems, gal todėl ir verslas sekėsi...

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis