2014 m. rugsėjo 8 d. sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Oršos mūšyje laimėjo istorinę pergalę. Tai viena didingiausių Lietuvos kariuomenės pergalių po Žalgirio mūšio. Tai buvo laimėjimas pasiektas ginant Lietuvos teritorinį vientisumą prieš žymiai (apie 3 kartus) gausesnę priešo kariuomenę. Pergalė Oršos mūšyje nepaprastai svarbi Lietuvos istorijos data. Ji sudarė sąlygas Lietuvai sudaryti paliaubas, kurios net 40 metų valstybėje užtikrino taiką. Toji taika leido Lietuvai atsigauti ir sustiprėti. Tuo laikotarpiu sukurtas Pirmasis Lietuvos Statutas, pastatyti renesansiniai Valdovų rūmai, prasidėjo knygų spausdinimas, sklido Renesanso ir pažangos idėjos. Savo reikšme Oršos mūšis nenusileidžia Žalgirio mūšio svarbai. Tai vienas šlovingiausių karų epizodų, iki šiol vis dar skendintis užmarštyje. Tad tikimasi, kad daugiau sužinosime apie minėtą mūšį, jo priežastis, svarbą Lietuvos istorijai.

Šis mūšis yra svarbi istorinė jungtis su Baltarusija, Ukraina, Lenkija. Pats mūšis vyko dabartinės Baltarusijos teritorijoje, mūšyje LDK kariuomenei vadovavo Konstantinas Ostrogiškis, palaidotas Kijevo Pečerskaja Lavroje (Ukraina), lenkų kariuomenei sumaniai vadovavo Sampolinskis. Varšuvos nacionaliniame muziejuje saugomas paveikslas „Oršos mūšis“ nutapytas nežinomo dailininko, tačiau žinoma, kad jis Oršos mūšio amžininkas, o galbūt ir dalyvis. Galbūt ir mes domėsimės šiuo paveikslu, kaip domimės Jano Mateikos paveikslu „Žalgirio mūšis“, nors Janas Mateika sukūrė šį paveikslą tik XIX a., kuris atspindi to meto pažiūras, o ne patį Žalgirio mūšį.

Parengė Bronius Lazaraitis

Literatūra:

Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija 1009 – 1795 R.Paknio leidykla 2005

Voruta, Nr. 23 (787) 2013 m. lapkričio 9 d.

Voruta, Nr. 1(791) 2014 m. sausio 4 d.