Mes turime 284 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2678
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12865
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88895
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Afrikinis kiaulių maras jau Lietuvoje. Ar įsileisime jį į tvartus?

2014 m. sausio 29 d. trečiadienis Nr. 8 (1346)

Jau beveik prieš metus imta kalbėti apie kaimyninėje Baltarusijoje užregistruotus afrikinio kiaulių maro židinius, o baigiantis 2013 m. buvo imtasi griežtų saugumo priemonių su Baltarusija besiribojančiuose Lietuvos pasienio rajonuose. Į 10 kilometrų buferinę zoną pateko ir nemaža dalis Švenčionių rajono seniūnijų teritorijų. Vieni kiaulių augintojai, o jų iš viso tuo laiku mūsų rajone buvo registruota apie 400, paskerdė kiaules ir paėmė nors ir nedideles pinigines kompensacijas, kiti gi ėmė stiprinti tvartų apsaugą. Ir kai situacija lyg ir stabilizavosi, staiga nuskambėjo pranešimas, kad Šalčininkų ir Varėnos rajone rasti du šernai, užsikrėtę afrikiniu kiaulių maru. Pirmadienį (sausio 27 d.) skubiai buvo sušauktas Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kurio metu buvo priimtas sprendimas siūlyti Vyriausybei skelbti ekstremalią situaciją Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų ir Trakų rajonuose. O kokia situacija Švenčionių rajone? Kaip čia žmonės laikosi saugos reikalavimų? Apie tai ir kalbuosi su Švenčionių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininku Gediminu Adomavičiumi ir vyriausiuoju veterinarijos gydytoju inspektoriumi Vytu Jazgevičiumi.

- Ilgai buvo kalbama apie galimą afrikinio kiaulių maro užkrato patekimą į Lietuvą. Ir štai tas užkratas rastas, kol kas tai laukinės gamtos atstovai – šernai. Dabar iškyla rimtas uždavinys, kad neužsikrėstų naminės kiaulės, žinoma, bus imtasi papildomų apsaugos priemonių, bet jei kiaulių laikytojai pilnai įgyvendins tuos reikalavimus, apie kuriuos jau ne kartą buvo kalbėta, afrikinio kiaulių maro užkratui patekti į tvartus būtų beveik neįmanoma. Bet žmonės vis dar gana atsainiai žiūri į tuos reikalavimus, dažnai pamiršdami, kad tie reikalavimai surašyti ne dėl grožio, o tam, kad būtų apsaugotos nuo kiaulių maro laikomos kiaulės. Juk jei bus nustatyta, kad afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusi kiaulė, 3 kilometrų spinduliu bus išnaikintos visos kiaulės. Tad reikia galvoti ne tik apie save, bet ir kaimynus, - apie situaciją kalba Švenčionių VMVT viršininkas Gediminas Adomavičius, o apie tai, kas buvo padaryta įgyvendinant buferinei zonai skirtus reikalavimus, pasakoja vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Vytas Jazgevičius:

- Pradėjus taikyti buferinei apsaugos zonai skirtas priemones, kiaulių augintojų ženkliai sumažėjo, bet ne tiek daug, kiek planavome. Kiaulių augintojų sumažėjo apie pusantro šimto, 142 gavo išmokas, bet skaičiuojame, kad buferinėje zonoje dar 252 kiaulių laikytojai, kurie laiko apie 720 kiaulių. Skaičius palyginus su kitais į buferinę zoną patenkančiais rajonais yra didelis. Mus lenkia tik Šalčininkai. Todėl problema gana rimta. Beje, rajone iš viso turime 320 kiaulių laikytojų ir apie 13 tūkstančių kiaulių. Tad dabar ir kitiems kiaulių laikytojams nors kiek ir mažesni nei buferinėje zonoje gyvenantiems, bet gana griežti, ypač tiems, kurie laiko virš 10 kiaulių. Kaip jau buvo pranešta anksčiau, pasibaigus apsaugos priemonių įgyvendinimo laikui buferinėje zonoje mes pradėjome tikrinti kiaulių laikytojus, kaip įgyvendinti biologinės saugos reikalavimai ir kaip jie vykdomi. Deja, reikia konstatuoti tą faktą, kad reikalavimai įgyvendinti ne pilnai. Iš patikrintų kiaulių laikytojų tik 3 atvejais neatitikimai buvo nedideli, o kitur dar daug ką reikia padaryti. 3 kiaulių laikytojams surašyti protokolai ir jie buvo nubausti piniginėmis baudomis. Žinoma, pirmą kartą tos baudos nėra didelės, bet pakartotinai baudos gali siekti ir 1000 Lt. Kokie pagrindiniai trūkumai? Dažniausia tai nepilnai aptverta kiaulių laikymo vieta, netvarkingi persirengimo kambariai, trūksta spec. aprangos, nepakankamo dydžio dezomatai. Kaip jau minėjome, pradėjus įgyvendinti buferinei zonai skirtas priemones, 142 kiaulių laikytojai gavo kompensacijas, o kiaules paskerdė iš viso 172 kiaulių laikytojai. Skerdžiamos jos ir dabar. Norėčiau atkreipti laikytojų, gyvenančių buferinėje zonoje, dėmesį į tai, kad skerdžiant kiaulę, apie tai privalu pranešti veterinarijos gydytojui, kuris atvažiuos paimti mėginių tyrimams. Norėčiau priminti, kad nei už veterinarijos gydytojo atvykimą, nei už paimtų mėginių ekspertizę mokėti nereikia. Sumoka tarnyba. Jei veterinarijos gydytojo neiškviesite, kiaulė nebus nurašyta. Tie patys reikalavimai liečia ir medžiotojus, kurie sumedžioję šerną taipogi privalo pristatyti organus ekspertizei. Ir nesvarbu, kurioje rajono vietoje tas šernas sumedžiotas. Dabar stengiamės 100 procentų ištirti tiek skerdžiamas kiaules, tiek sumedžiotus šernus. Daug kas priklauso nuo visų sąžiningumo, - apie situaciją dėl afrikinio kiaulių maro prevencijosa kalba Vytas Jazgevičius.

- Ar bus dar griežčiau tikrinami kiaulių laikytojai dabar, kai žinoma, kad afrikinis kiaulių maras jau Lietuvoje?

- Taip, bus ir toliau tikrinami kiaulių laikytojai. Jų, kaip minėjau, buferinėje zonoje yra 252. Per porą mėnesių visus tikrai patikrinsime. Sunkiausia yra sukontroliuoti pavienius kiaulių laikytojus. Beje, norėčiau priminti, kad kiaulių augintojai atnaujintų registraciją, nes kiaulių laikytojai privalo registruoti kiaules ir bandas ne rečiau kaip du kartus per metus, jeigu nesiekia valstybės paramos, kiekvieno pusmečio sausio ir liepos mėnesį, o jei siekia valstybės paramos – vieną kartą per einamųjų metų ketvirtį. Kiaulių laikytojai, paskerdę kiaulę savo reikmėms, pardavę, nusipirkę arba kiaulei kritus, apie tai turi informuoti privatų veterinarijos gydytoją, kuris per 7 kalendorines dienas nuo įvykio įveda duomenis į duomenų bazę ir užpildo reikiamus dokumentus, o apie buferinėje zonoje kiaules laikantiems kiaulių laikytojams keliamus reikalavimus kalbėjome šiek tiek anksčiau, - sako veterinarijos vyriausias gydytojas inspektorius Vytas Jazgevičius.

- Laikas, kai galvojome, bus ar nebus tas afrikinis kiaulių maras Lietuvoje, baigėsi, nes jis jau yra. Ir dabar nuo mūsų visų supratingumo priklauso, ar juo neužsikrės naminiai gyvuliai, konkrečiai – kiaulės. Negalima kiaulių šerti maisto atliekomis! Tai vienas iš pagrindinių užkrato plitimo kelių, - įsijungęs į mūsų pokalbį sako Švenčionių VMVT viršininkas Gediminas Adomavičius, kuris toliau išsakė dar kelis pageidavimus: - Norėčiau kreiptis į medžiotojus, kiaulių laikytojus ir visuomenę, ypač tuos, kurie dirba miške. Mes pamirštame miškininkus, darbininkus, dirbančius miške, kurie radę negyvus šernus tuoj pat informuotų mus. Ir jokiu būdu nekliudytų tų kritusių šernų. Tą patį reikėtų padaryti ir įvykus automobilio susidūrimui su šernais. Kiaulių laikytojai, pastebėję ligos simptomus, turi taip pat nedelsdamit informuoti veterinarijos gydytoją. Medžiotojams prašymas suaktyvinti medžioklę, siekiant sumažinti šernų populiaciją. Geriau tegul medžiotojai sumažins šernų skaičių negu tai padarys afrikinis kiaulių maras. Dar vienas prašymas medžiotojams – neišdalinkite sumedžioto šerno kol nebus gauti atsakymai iš laboratorijos dėl afrikinio kiaulių maro. Dabar žiema, ir tą padaryti nesunku. Juk tai visų bendras reikalas ir bendras tikslas apsaugoti ir šernus, ir namines kiaules nuo užkrato plitimo.

O pabaigai norėčiau pateikti telefonus, kuriais bet kuriuo metu galima skambinti ir pranešti apie rastus kritusius šernus: 8 693 42769 ir 8 693 16693.

Kiaulių laikytojams atėjo nerimo dienos, kaip ir medžiotojams. Beje, žmonių gyvybei ir sveikatai afrikinis kiaulių maras pavojaus nekelia.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis