Švenčionėlių meno mokyklos Choreografijos skyriaus mokytojos Rasa Kalendienė, Virginija Subelienė ir Romutė Trusova, dar neseniai surengusios įspūdingą šiame skyriuje besimokančių vaikų koncertą-pamoką „Metai šokio sūkury“, neturi kada „snausti ant laurų“. Kaip ir kalendoriuje verčiame naujus lapus, taip ir mokytojos su mokiniais antrąjį mokslo metų pusmetį vėl kimba į naujus šokius, pastatymus, šlifuoja ir seniau parengtus.

Dabar Švenčionėlių meno mokyklos Choreografijos skyriuje mokosi per 60 įvairaus amžiaus mokinių, kuriems dėstomi klasikinių, pramoginių, liaudies ir šiuolaikinių šokių pagrindai. Mokinių būtų ir daugiau, tačiau krizės metais nebuvo skelbiamas priėmimas. Visos trys minėtos mokytojos turi didžiulę patirtį ir ne vieno dešimtmečio darbo su vaikais stažą.

Pasak mokytojų, choreografijos pagrindas – klasikinio šokio žingsneliai. Kažkuria prasme čia kaip matematikoje daugybos lentelė. Moki tuos pagrindus, nuo jų atsispyręs gali žengti kitur, improvizuoti, ieškoti. Užsiėmimams skiriama nemažai laiko: pradinis choreografinis ugdymas – 6 pamokos per savaitę, jei rengiamasi konkursams ar kitiems pasirodymams ir 8. na, o vyresnieji dirba po 8 valandas per savaitę. Žinoma, idealu, jeigu vaikai „ruošia namų darbus“, t.y. kartojasi žingsnelius ar kitus šokio elementus namuose. Tokie šokėjai, be abejonės pasiekia dar geresnių rezultatų ir aukštesnio meistriškumo, kai žiūrovui jau nebesimato šokėjo įdedamo darbo ir pastangų, o tik nuostabus ir harmoningas vaizdas. Apie tai didysis danų šokio karalius Augustas Bournonvillis yra pasakęs: „Šokėjo (artisto) meistriškumo viršūnė – tai žinojimas, kaip po harmonijos ramybe paslėpti technines pastangas ir įtampą“. Šiuos ir kitus garsių ir didžių šokėjų žodžius Choreografijos skyriaus mokytojos neretai pacituoja savo mokiniams, kuriuos moko ne tik techniškai nepriekaištingai atlikti įvairius šokius, bet ir jausti juos širdimi, išsiugdyti gerą meninį skonį, juk pagrindinė meno misija – sustiprinti mintį, išplėsti proto ribas ir atgaivinti pojūčius, todėl šokis neturi pataikauti publikos skoniui ir tuštiems efektams, kurie dažnai yra toli nuo tikrojo meno.

Ypač didžiuojamasi plačiu pasaulio tautų šokių spektru, kuris Švenčionėlių meno mokykloje bene didžiausias. Čia pastatyti italų, vokiečių, ukrainiečių, latvių, graikų ir kitų tautų šokiai, be to, kasmet geografija plečiasi. 2014-aisiais Choreografijos skyriaus pedagogės planuoja Švenčionėliuose surengti respublikinį pasaulio tautų šokių festivalį.

Pastaruoju metu jaunimo itin mėgstami šiuolaikiniai šokiai Švenčionėlių meno mokykloje taip pat užima deramą vietą. Smagius šokius repetuoja įvairaus amžiaus grupės, tėvelių pagalba kiekvienam jų yra pasiūti ir spalvingi kostiumai, puikiai besižiūrintys scenoje. Visos mokytojos vienu balsu sakė esančios labai dėkingos mokinių tėveliams už pagalbą – jie ne tik ne vienu komplektu sceninių drabužių pasirūpina, bet ir įmokomis už dalyvavimą konkursuose ar festivaliuose ar kelionių išlaidomis.

Tačiau atpildas už tai – gražūs koncertai tėveliams, miesto ir rajono visuomenei, išvykos į konkursus, festivalius ir Dainų šventes. Štai ir dabar liaudies šokių kolektyvo „Lūgnė“ jaunių ir merginių grupės rengiasi kovo 23 d. vyksiančiai peržiūrai į Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventę „Čia – mano namai“. Jaunių vadovė Rasa Kalendienė ir merginų vadovė Virginija Subelienė džiaugėsi, kad meno mokyklos neužmiršta ir ją jau baigusios šokėjos, jos vis dar mina čia takelius ir mielai šoka „Lūgnės“ merginų grupėje.

Irena POŽĖLIENĖ