Mes turime 403 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3046
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19247
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95277
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Švenčionių rajono ligoninėje lankėsi Tiuringijos žemės sveikatos apsaugos ministrė

2014 m. vasario 26 d. trečiadienis Nr. 16 (1354)

Lietuvos sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio kvietimu Lietuvoje lankėsi Tiuringijos žemės socialinių reikalų, šeimos ir sveikatos apsaugos ministrė Heike Taubert su delegacija. Ministrė H.Taubert dalyvavo susitikimuose Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje ligonių kasoje, Vilniaus universiteto Santariškių klinikose, Vilniaus savivaldybėje, Švenčionių rajono savivaldybėje ir Švenčionių rajono ligoninėje.

Vokiečių delegacija, kurioje be sveikatos apsaugos ministrės Heike Taubert buvo ligonių kasų ir įvairaus pavaldumo ligoninių vadovai bei sveikatos apsaugos darbuotojų gerovės organizacijos atstovas, domėjosi Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos plėtra ir sveikatos priežiūros įstaigų struktūra. Svečiai dalinosi privataus ir valstybinio sveikatos draudimo patirtimi. Vokietijoje veikia valstybinis ir privatus draudimas, bet gydymas tiek vienu, tiek kitu atveju dengiamas iš ligonių kasų. Ministrė pasakojo, kad gydymas yra vienodas visoje Vokietijoje, niekas neturi teisės sugriauti nacionalinio valstybinio standarto. Ligoniui skiriamas tas pats gydymas, nesvarbu, ar jis apsidraudęs valstybiniu, ar privačiu draudimu. Privačiai draustam asmeniui galima tik pasirinkti geresnę palatą, geresnį aptarnavimą. Sveikatos apsaugos ministrė pabrėžė, kad ligos atveju Vokietijoje niekas nediskriminuojamas, apdrausti ir valstybiniu, ir privačiu draudimu gauna tokį patį gydymą.

Tarybos nario Dariaus Veličkos iniciatyva vykęs vokiečių delegacijos vizitas Švenčionyse prasidėjo rajono savivaldybėje - administracijos direktorė Vida Rastenienė trumpai pristatė svečiams rajoną. Po to delegacija, lydima rajono ligoninės teisininko Olego Šapovalo, vyko į rajono ligoninę, kur apžiūrėjo priėmimo skyrių, kardiologijos kabinetą ir chirurgijos skyrių. Po to įvyko nuoširdus ir betarpiškas susitikimas su kolektyvu. Abi puses domino gydymo įstaigų panašumai ir skirtumai, problemos ir jų sprendimas. Kai kurie skirtumai tikriausiai vokiečius nustebino. Vokiečiams sunku suprasti mūsų realijas, mūsų medikams pavydą kelia vokiečių atlyginimai, darbo krūviai ir sąlygos. Vokietijoje jaunas pradedantis gydytojas per metus uždirba 60-70 tūkst. eurų. Vokiečiai buvo santūriai sumišę, kai išgirdo, kad mūsų gydytojų atlyginimas už vieną etatą yra du tūkstančiai litų, bet vargu, ar jie suprato, ką reiškia gydytojų darbas dviem ir daugiau etatų. Vokietijoje medikų darbo krūvis yra apribotas 52 valandomis per savaitę, o po to jie privalo ilsėtis. Slaugytojams sunkių arba senyvo amžiaus ligonių tenka po 1-2, ir tik skyriuose, kur ligoniams mažai tereikia pagalbos, pavyzdžiui, oftalmologijos, slaugytojas turi apie 15 ligonių. Be to, slaugytojai turi padėjėjus. Dar vienas skirtumas – požiūris į amžių. Jeigu pas mus po 50 įsidarbinti beveik neįmanoma, nes jeigu nebus tiesaus atsisakymo, visada bus surastas pretekstas priimti jaunesnį darbuotoją, tai Vokietijoje, pasak ministrės, diskriminacijos pagal amžių nėra. Viena sąlyga – gerai mokėti vokiečių kalbą.

Sprendžiant pagal amžiaus vidurkį, gydytojai į pensiją neskuba, o štai slaugytojos baiminasi, kaip reikės dirbti iki 65 metų, kai toks sunkus darbas. Jos teiravosi, ar Vokietijoje slaugytojoms nenumatytas ankstyvesnis išėjimas į pensiją. Tiuringijos žemės socialinių reikalų, šeimos ir sveikatos apsaugos ministrė Heike Taubert paaiškino, kad Vokietijoje visi žmonės į pensiją išeina sulaukę vienodo amžiaus, niekam nėra išimčių, kaip beje, ir ilgesnių atostogų neturi jokių profesijų atstovai, išskyrus du atvejus – dirbantys naktinį darbą ir nedidelį neįgalumą turintys ir kažkiek dirbantys asmenys. Jiems suteikiamos papildomos atostogos. Vokietijoje pensinis amžius 67 metai, bet tik 3 procentai vokiečių dirba po 60 metų. Kiti pasinaudoja galimybe išeiti anksčiau, nors dėl to pensija sumažėja 18 proc. Tiesa, kaip sakė ministrė, pradedama abejoti, ar tai visiškai teisinga ir teisėta.

Jaunų medikų provincijoje trūksta ne tik pas mus, ta pati problemą ir Vokietijoje, tik iš Lietuvos daug medikų emigruoja, o Vokietijoje migruoja tarp žemių. Ministrė dalinosi patirtimi, kaip juos išlaikyti. Tiuringijos žemėje populiarus būdas – stipendijos. Nors jos ir nedidelės, bet duoda efektą. Be to, veikia ir jausminis efektas – akcentuojama, kad čia gimtinė, reikia joje pasilikti.

Susitikimui skirtas laikas baigėsi, o temų pokalbiui liko daug. Ministrė Heike Taubert pripažino, kad Vokietijoje taip pat nelengva, kyla problemų dėl finansų paskirstymo, visuomenė sensta, iškeldama sveikatos apsaugos ir socialinei sistemai naujų iššūkių.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis