Nors jau praėjo nemažai laiko, kai Lietuvoje buvo rasti pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai, ir naujų, ačiū Dievui, kol kas neatsiranda, bet įtampa neatslūgsta. Atsipalaidavimui priežasčių kol kas nėra, nes vasario viduryje afrikinio kiaulių maro židiniai buvo nustatyti kaimyninėje Lenkijoje. Reaguodama į tai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo apie apribojimus, draudimus, kad iš dalies Lenkijos teritorijos draudžiama įvežti kiaules ir šernus, taip pat mėsos gaminius. VMVT taip pat informuoja, kad sustiprinta Lietuvos prekyviečių kontrolė, kad į jas nepatektų kiauliena bei pašarai iš Lenkijos regionų, kuriuose buvo rasta afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusių šernų.

Šernams gyvenimas kasdien sunkėja ir Lietuvoje. Medžiotojai bando sumažinti jų skaičių, bet tą padaryti ne taip ir lengva. Šernas, kaip ir kiekvienas laukinis žvėris, yra atsargus ir moka slėptis, o pasislėpti miškų šabakštynuose yra kur, tad sumažinti šernų skaičių iki užsibrėžto tikslo – 10 procentų – bus nelengva. Tuo pat metu kiaulių augintojai, gyvenantys buferinėje zonoje, privalo vykdyti visus biologinės saugos reikalavimus. Apie situaciją Lietuvoje ir rajone kalbėjomės su Švenčionių VMVT viršininku, valstybiniu veterinarijos inspektoriumi Gediminu ADOMAVIČIUMI ir Švenčionių VMVT veterinarijos gydytoju-inspektoriumi Vytu JAZGEVIČIUMI.

- Tai kokia situacija dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) prasidedant kalendoriniam pavasariui?– klausiu Švenčionių VMVT viršininką Gediminą Adomavičių.

- Praeitą savaitę pas mus buvo auditas. Kiek supratau, auditoriai nebuvo visiškai patenkinti mūsų darbu, susijusiu su afrikinio kiaulių maro plitimo mažinimo priemonių įgyvendinimu. Pagrindinis argumentas – esame per mažai griežti. Buvo daromos nuolaidos kiaulių augintojams, gyvenantiems buferinėje zonoje, dėl dušų įrengimų. Ir mes niekur nedingsime, dušai turės būti. Žinoma, tai nėra pigi investicija, bet tokie yra reikalavimai. Žmogus į patalpą, kur laikomi gyvuliai, turi pakliūti per patalpą, kuri susideda iš trijų dalių. Vienoje pusėje nusirengi, nusiprausi po dušu ir apsirengęs darbinius drabužius eini į patalpą, kur laikomos kiaulės, o po to viskas atvirkštine tvarka. Šį reikalavimą įgyvendinti galės tik vienas kitas kiaulių augintojas, o kitiems teks per artimiausią laikotarpį paskersti auginamas kiaules, o tiems, kas to nepadarys, teks mokėti baudas, o jos jau bus ne simbolinės, o gana ženklios. Kol kas mes dar esame buferinėje zonoje, bet jei būtų rastas AKM židinys, atsidurtume ekstremalioje situacijoje, ir tada reikalavimai būtų dar griežtesni. Jau dabar tuose rajonuose, kuriuose paskelbta ekstremali situacija, kiaulės turi būti paskerstos ar priduotos į mėsos kombinatus iki kovo 15 d., o po kovo 31 d. kiaules laikyti griežtai draudžiama. Situacija yra gana įtempta. Ir labai norėtųsi, kad į mūsų rajoną AKM užkratas nepatektų, bet garantuoti už gamtos išdaigas mes negalime. Žmonės turi suprasti, kad metus ar porą kiaulių auginimo gali tekti atsisakyti, ir reikia ieškoti kitų gyvulių ar paukščių, kuriuos galima auginti. Variantų yra, o visos biologinės saugos priemonės ne mūsų sugalvotos, mes tik vykdome tai, kas mums priklauso pagal pareigas, - pasakoja Švenčionių VMVT viršininkas Gediminas Adomavičius.

- O kaip situacija medžioklės plotuose?

- Medžiotojai pakankamai neblogai susitvarko su užduotimi. Šernų populiacija mūsų rajone jau gerokai pamažinta. Žinoma, norėtųsi, kad šernų būtų sumedžiota daugiau, bet laukinį žvėrį sumedžioti, kai jis gerokai įbaugintas, darosi sunkiau, be to, ir žiema šiemet šernams palanki, - sako Gediminas Adomavičius, o prie mūsų prisijungęs vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Vytas Jazgevičius pasakojo apie situaciją dėl kiaulių augintojų.

- Šiuo metu situacija tokia: griežtėja tikrinimas, nes kol nebuvo Lietuvoje nustatytas AKM židinys, į daugelį dalykų buvo žiūrima liberaliau. Dabar gi situacija griežtėja. Mūsų planuose yra nuostata, kad per pusantro-du mėnesius kiaulių buferinėje zonoje nebeliktų, nes vargu, ar kas nors galės pilnai įgyvendinti biologinės saugos reikalavimus. O mes nuolaidų tikrai jau nedarysime. Reikalauja iš mūsų, reikalausime ir mes, - sako Vytas Jazgevičius.

- O kaip su patikrinimais? Ar smarkiai sumažėjo kiaulių?

- Šiuo metu mes esame patikrinę apie 50 ūkininkų. 4 ūkininkai buvo nubausti pinigine bauda, 2 ūkininkams surašyti aktai ir duotas laiko tarpas, kad būtų likviduotos kiaulės, kadangi patikrinome pakartotinai ir neradome pagerėjimo. Prašytume gyventojus pamąstyti apie naują veiklą ir atsisakyti kiaulių auginimo. Dabar buferinėje zonoje kiaules augina 198 kiaulių augintojai. Buferinėje zonoje ženkliai sumažėjo kiaulių augintojų, sumažėjo ir kiaulių, bet Pabradės ir Svirkų seniūnijos teritorijoje kiaulių padaugėjo. Kaip tai nutiko? Matyt, apsiparšavo paršavedės. Tikėkimės, kad po Velykų kiaulių buferinėje zonoje mūsų rajone neliks. Medžiotojai kol kas vykdo savo užduotį. Jau ištyrėme 133 šernus ir nė vienu atveju nebuvo diagnozuota nei afrikinio kiaulių maro, nei klasikinio. Per šį savaitgalį sumedžioti 7 šernai. (Švenčionių aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pagal praėjusių metų surašymą rajone buvo 1337 šernai). Dabar labai operatyviai gauname ekspertizės atsakymus. Turėtume dar vieną prašymą kiaulių augintojams, kad kuo mažiau kontaktuotų su medžiotojais, nes, kaip matome, afrikinis kiaulių maras kol kas diagnozuotas tik šernams, tiek pas mus, tiek Lenkijoje. Šernai valstybės sienų nepripažįsta, buferinių zonų nežiūri. Kiaulių dar turime, visa laimė, kad buferinėje zonoje tik 3 laikytojai turi apie 10 kiaulių, kiti – po vieną dvi. Bet pasikartosiu, kad sieksime, jog buferinėje zonoje kiaulių neliktų, - sako Švenčionių VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Vytas Jazgevičius, o Švenčionių VMVT viršininkas Gediminas Adomavičius primena medžiotojams kraujo ir organų afrikiniam kiaulių marui ir klasikiniam marui diagnozuoti reikalavimus.

- Norėtume dar kartą priminti taisykles, kurių turi laikytis medžiotojai, kai sumedžiojus šerną reikia paimti mėginius tyrimams. Kraujo mėginys turi būti paimamas į sandarų mėgintuvėlį arba indelį kuo greičiau po šerno sumedžiojimo vietos, bet iš šūvio pažeistų organų. Paėmus kraują jis nesuplakamas ir paliekamas nusistovėti 3-4 valandas kambario temperatūroje, vėliau reikia laikyti šaldytuve. Organai afrikiniam kiaulių marui ir klasikiniam kiaulių marui diagnozuoti imami dorojant šerną. Reikalingus organus: inkstus, blužnį, limfinius mazgus, reikia sudėti į švarų plastikinį maišelį, o tą maišelį įdėti į dar vieną plastikinį maišelį, kad nebūtų išplatintas galimas virusas. Visus mėginius: ir kraujo, ir organų, kuo skubiau pristatyti į teritorines VMVT, mūsų atveju – į Švenčionių VMVT. Yra sudarytos visos sąlygos, kad mėginius būtų galima priduoti bet kuriuo paros metu. Mėginius reikia tiek paimti, tiek pristatyti į teritorines VMVT saugiai bei kokybiškai, sandariai supakuotus, tinkamai identifikuotus, su išsamiai užpildytu mėginių paėmimo aktu. Norėčiau priminti, kad visi medžiotojai privalo laikytis minimalių biosaugos priemonių, t.y. – būtina valyti drabužius, įrangą, transporto priemones, o jei buvo transportuotas nugaišęs šernas, viską reikia dezinfekuoti. Beje, radus nugaišusį šerną, jo negalima liesti, o kuo greičiau reikia apie tai informuoti teritorinę VMVT. Kadangi rajone, ypač buferinėje zonoje, dar pakankamai daug kiaulių laikytojų, jiems taip pat norėčiau priminti, kad pastebėjus sergantį gyvulį reikia pranešti apie tai aptarnaujančiam veterinarijos gydytojui, o jei kiaulė krito, apie tai nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją, kuris atvažiavęs paims mėginius AKM ar klasikiniam kiaulių marui diagnozuoti. Mes visi turime suprasti, kad tik bendromis pastangomis galime užkirsti kelią AKM plitimui, kad būtų kuo mažesni nuostoliai, kuriuos gali patirti kiaulių augintojai ir Lietuvos ekonomika, - baigdamas pokalbį sako Švenčionių VMVT viršininkas Gediminas Adomavičius.

Algis JAKŠTAS