Gyvenime mes laukiame stebuklų. Stebuklų, kurie mūsų kasdienybę paverstų švente, bet labai dažnai tuos stebuklus kuria žmonės. Vienas tokių stebuklų – Labanoro bažnyčios statyba. Nedaug, ko gero, buvo žmonių, tikinčių, kad nepraėjus nė porai metų, vietoj sudegusios antrosios Labanoro bažnyčios bus pastatyta nauja, trečioji. Taip, tuo tikėjo tuometinis parapijos administratorius, o dabar jau ir Labanoro parapijos klebonas, Jurgis Kazlauskas, Labanoro seniūnas Vincas Jusys, juos palaikęs Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, gal dalis parapijiečių. Tas tikėjimas virto stebuklu, ir trečios Labanoro bažnyčios bokštai su kryžiais jau tiesiasi į dangų. Tuoj po gaisro kiekvieno mėnesio 8 d. pradėta melstis Švč. Mergelės Marijos garbei. Ši tradicija nebuvo pažeista ir rugpjūtį.

Šv. Mišios, kurias aukojo Kaišiadorių vyskupijos generalinis vikaras Algirdas Jurevičius, o mišių aukojime dalyvavo Molėtų dekanas Kęstutis Kazlauskas, Daugų klebonas Vidas Jelinskas, Paparčių klebonas Vidas Sajeta, Kuktiškių klebonas monsinjoras Juozapas Čeberiokas ir, žinoma, Labanoro klebonas Jurgis Kazlauskas, buvo aukojamos naujoje bažnyčioje. Ir nors buvo pirmadienis, bet tikinčiųjų susirinko daug. Kas tai? Gražios tradicijos pasekmė ar žmonių noras savo malda ir parama prisidėti prie bažnyčios statymo? Gal viena ir kita? Kreipdamasis į susirinkusius Kaišiadorių vyskupijos generalinis vikaras sakė:
- Šiandien lyja, bet lietus mums nebaisus, nes mes jau esame naujos bažnyčios viduje. Šiandien Šv. Mišių aukoje mes meldžiamės už šios bažnyčios atstatymą, parapijiečius, aukotojus, statytojus, tuos, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie šios šventovės atstatymo. Kiekvieną kartą atvykdami čia mes matome, kiek daug yra padaryta.
Teisus gerb. kunigas Algirdas Jurevičius taip sakydamas, nes padaryta ir daroma labai daug, o matant kylančią ir gražėjančią bažnyčią, matyt, ir mažiau skeptikų bei abejojančių atsiranda. Jau ne tik kryžiai stovi, jau ir langai statomi, stogas dengiamas. Netrukus ir pagrindinis altorius atsistos į savo vietą. Jaudinanti akimirka buvo, kai pasibaigus Šv. Mišioms kunigas Jurgis Kazlauskas paėmęs už rankų vaikus apvedė juos aplink būsimą altorių, o paskui ir visi Šv. Mišiose dalyvavę žmonės galėjo apeiti aplik būsimą altorių, sustoti toje vietoje, kur įmūryta simbolinė kapsulė. Ji buvo įmūryta ne taip ir seniai – 2010 m. gegužės 12 dieną, ir per tą laiką padarytą tiek daug. Faktiškai jau pastatytas trečios bažnyčios pastatas. Liko vos mėnuo ir rugsėjo 10 d. 12 val. nauja bažnyčia bus pašventinta, o altorius ir konsekruotas, t.y. pateptas šventu aliejumi. Taigi nuo rugsėjo 10 dienos trečiojoje Labanoro bažnyčioje bus galima atlikti visas apeigas, o bažnyčios pastatas bus konsekruotas vėliau, kai bus visiškai užbaigtas. Iki pašventinimo liko mėnuo. Ar galima buvo tuo patikėti 2009-ųjų gruodžio 20-osios rytą stovint ant sudegusios antrosios bažnyčios pamatų. Matyt, žmogus kartais su Dievo pagalba gali sukurti stebuklą.

Algis JAKŠTAS