Mes turime 194 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1134
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11321
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:87351
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Gamtoje tykantis pavojus – erkės

2014 m. balandžio 2 d. trečiadienis Nr. 25 (1363)

Su pirmaisiais pavasario ženklais gamtoje pabunda ir ta gyvoji gamta, kuri gali kelti grėsmę mūsų sveikatai. Saulės spinduliai pažadina iš miego erkes. Jos atgyja iš žiemos miego tuomet, kai aplinkos temperatūra svyruoja nuo +5 iki -7º C. Lietuvoje erkių sezonas paprastai trunka nuo kovo pabaigos iki lapkričio vidurio, tačiau esant švelniai žiemai jis gali būti ir ilgesnis.

Pastaraisiais metais daugėja erkių, perduodančių erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Apie šių ligų pavojų ir žalą kalbama vis dažniau, tačiau sergančiųjų jomis nemažėja.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių skyriaus duomenimis, 2011 m. Švenčionių rajone Laimo liga sirgo 21, 2012 m. užregistruota 35 Laimo ligos atvejai ir 2 erkinio encefalito atvejai. 2013 m. Laimo liga susirgo 18 Švenčionių rajono gyventojų – septyni ligoniai apsikrėtė Pabradės seniūnijos teritorijoje, aštuoni – Švenčionėlių sen. teritorijoje. 2013 m. Laimo liga diagnozuota trims rajono miškininkams.

2013 m. Švenčionių rajone užregistruoti 2 erkinio encefalito atvejai. Vienas ligonis užsikrėtė Adutiškio sen., Lazdinių k., kitas – Švenčionių sen. miškuose.

Užsikrėsti Laimo liga ir erkiniu encefalitu įmanoma praktiškai visur. Mūsų šalies miškuose ir pievose kasmet daugėja erkių. Erkės – labai nereiklūs ir neįnoringi gyviai, kuriems pakanka vos kartą per metus pasimaitinti šiltakraujo gyvūno ar žmogaus krauju. Vienintelis jų priešas yra sausra. Tuomet jos žūsta arba traukiasi į drėgnas vietas.

Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad iškylaujant gamtoje, reikėtų vengti pamiškių ir aukštos žolės. Erkės mėgsta drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniausiai randamos lapuočių miškuose, sodybose, net miestų parkuose. Be jokios abejones, keliaujant į mišką reikėtų nepamiršti bendrųjų profilaktikos priemonių. Viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, rankogaliai gerai priglundantys prie riešo. Galvą patartina aprišti skarele. Svarbu nepamiršti, kad namo parsinešti erkių galima ir su miško gėrybėmis ar gėlių puokšte. Po buvimo gamtoje būtinai atidžiai apžiūrėkite visą savo kūną.

Aptikus įsisiurbusią erkę, ją būtina skubiai pašalinti. Erkė suimama kuo giliau ir atsargiai ištraukiama. Įsisiurbimo vietą reikia dezinfekuoti. Vis dėlto jei nepavyko išvengti erkės įkandimo, reikia stebėti savo savijautą. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda išplitęs ryškiais kraštais paraudimas, į gripą panašūs simptomai: padidėjusi kūno temperatūra, skauda galvą, sąnarius, raumenis, jaučiamas nuovargis, silpnumas – būtina kreiptis į gydytoją bei pranešti apie įkandimo dieną.

Deja, erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įsisiurbus erkei, bet ir per nevirintą pieną (karvės, ožkos).

Vienintelė efektyvi apsisaugojimo priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai. Skiepyti galima vyresnius nei 1 m. vaikus ir suaugusiuosius nepriklausomai nuo metų laiko. Rekomenduojama būtinai pasiskiepyti dirbantiesiems miškuose, parkuose. Deja, skiepų nuo Laimo ligos nėra.

Jolanta SAVICKIENĖ

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių skyriaus vedėja

Danutė KANIUŠĖNIENĖ

Vyresnioji specialistė

 
Reklaminis skydelis