Kovo mėnesio pradžioje mes, 4b klasės mokiniai, su mokytoja Danguole sėdome į geltonąjį autobusiuką, kuris mus saugiai nuvežė į Švenčionių pasienio užkardą Jančiūnuose. Ten mus pasitiko pasienio užkardos vadas Arvydas Andrulionis ir mūsų klasės draugės Dovilės tėtis, jaunesnysis specialistas Vytautas Paškonis. Jaukioje klasėje žiūrėjome filmą apie Ignalinos pasienio rinktinės įkūrimą, pasieniečių bei jaunųjų pagalbininkų, lankančių pasieniečių būrelį, kasdienį darbą. Dovilės tėtis atsakė į visus mūsų klausimus.

Antroji ekskursijos dalis vyko užkardos teritorijoje: apžiūrėjome keturračius motociklus ir net ant jų pasėdėjome. Matėme visureigius, kurie gali važinėti net blogiausiais keliais. Daugiausia džiugių akimirkų mums suteikė tarnybinis šuo, belgų aviganis Gizas. Stebėjomės jo šeimininko darbu, kurio dėka šuo, nors dar tik 11 mėnesių amžiaus, o jau išmokytas daugelio komandų. Buvome užlipę į bokštą, iš kurio matėme tvarkingą užkardos teritoriją, sraigtasparnių nusileidimo aikštelę ir net kaimyninę Baltarusiją. Apžiūrėjome visas užkardos patalpas: darbo ir poilsio kambarius, sulaikymo ir apklausos patalpas, ginklų ir kitokių darbo priemonių kambarį, kuriame pasimatavome neperšaunamas liemenes ir apžiūrėjome pasieniečių ginklus.

Pasieniečiai dieną ir naktį saugo mūsų valstybę ir mus. Jų darbas sunkus, bet ir įdomus. Todėl šia profesija susidomėjo ne tik klasės berniukai, bet ir mergaitės. Padėkoję pareigūnams už įdomią ekskursiją išvykome į mokyklą. Po šios ekskursijos mes supratome, kas svarbiausia gyvenime. Saugumas. Žmogus ramus tada, kai yra saugus.

Kornelija GUČAITĖ

Ernestas PETROVSKIS