Daug rašėme apie atliekų tvarkymo naujoves, kurios rajone įsigaliojo nuo balandžio 1 d., skelbėme ištisus tarybos sprendimus, bet neaiškumų vis dar iškyla ir, matyt, dar ilgai kils.

Įvesta rinkliava, kurią už II šių metų ketvirtį kiekvienas nekilnojamojo turto savininkas turės sumokėti iki liepos 10 d., už ketvirtį. Į redakciją skambinusi skaitytoja klausė, ar galima mokėti kas mėnesį, esą taip lengviau - mažesnė suma. Rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus, kuris organizuoja atliekų surinkimą ir tvarkymą, vedėjas Albertas Marma patikino, kad galima bus mokėti ir kas mėnesį, kai tik bus išsiuntinėtos sąskaitos. Tuo užsiima Mokesčių skyrius ir dėl iškilusių neaiškumų galima ten skambinti.

Norintys pasinaudoti numatytomis lengvatomis gyventojai, ko gero, neteisingai supratę reikalavimą pateikti Registrų centro pažymas, suskubo išsiimti naujų. Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjo, naujų pažymų reikia tik tuo atveju, jeigu pasikeitė aplinkybės, pavyzdžiui, bendrasavininkas miręs, bet pagal turimą seną pažymą jis yra. Jeigu niekas nesikeitė, reikia atsinešti Registrų centro pažymas, kurias turi visi turto savininkai. Savivaldybėje ar seniūnijose specialistai sutikrins duomenis su turimais ir pasidarys kopijas.

Atrodytų, paprastas mūsų skaitytojo klausimas – ką galima mesti į išdalintus buitinių atliekų konteinerius ir ko negalima, pasirodė neįkandamas. Žemės ūkio skyriaus vedėjas Albertas Marma sakė negalintis komentuoti šio klausimo, kol rajono savivaldybės taryba nepatvirtino taisyklių. Jos turi būti patvirtintos iki birželio 1 d. Tiesa, vedėjas pasakė, ko tikrai negalima į konteinerį mesti – elektroninių prietaisų, pavojingų atliekų, statybos atliekų, biodegraduojančių atliekų. Su pastarosiomis daugiausia neaiškumų. Pavyzdžiui, skaitytojas konkrečiai klausė, ar galima į konteinerį mesti maisto atliekas. Atrodytų, kas gi daugiau buitinės atliekos, jeigu ne maisto likučiai? Deja... Maisto atliekos priskiriamos prie biodegraduojančių, kurias primygtinai liepiama kompostuoti. Daugiabučių gyventojams ir maisto atliekas belieka mesti  į bendro naudojimo konteinerius. Kodėl negali to daryti kiti – juk rinkliavos mokestis visiems vienodas? Gaila, bet kol kas, mielieji skaitytojai, šie klausimai lieka neatsakyti. Iki taryba patvirtins taisykles. Bet konteineriai jau stovi, tad bandome ieškoti informacijos.

Bandymai surasti atsakymą Atliekų tvarkymo įstatyme ir Aplinkos ministerijos aktuose taip pat nebuvo sėkmingi. Juose rašoma labai neapibrėžtai: „Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas“.

Kiek platesnį mišrių komunalinių atliekų sąvokos išaiškinimą pavyko rasti vienoje savivaldybių, jau turinčioje rinkliavos patirtį:

Mišrios komunalinės atliekos– po rūšiavimo likusios buitinės atliekos, kurias sudaro:
Sauskelnės, panaudotos higienos priemonės;
Popieriniai rankšluosčiai;
Popierinės staltiesėlės (servetėlės);
Tualetinis popierius (bet ne kartotinis rulonas);
Vienkartinės nosinės;
Drabužiai;
Tekstilės gaminiai;
Avalynė (batai, basutės ir kt.);
Pelenai (šalti);
Sąšlavos;
Maisto atliekos (netinkamos kompostuoti);
Panaudoti dantų šepetėliai, virtuvinės, dušo kempinės, skutimosi peiliukai.

Į mišrių komunalinių atliekų konteinerius negalima mesti žolės, karštų pelenų, statybinių, pakuočių, pavojingų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ