Gegužės 16 dieną sukanka 40 metų nuo Adutiškio telmologinio draustinio įkūrimo. Tai vienas iš 40 urėdijos teritorijoje esančių draustinių. Saugomos teritorijos ir kiti miškai su apribotu ūkiniu režimu urėdijos valstybiniuose miškuose užima 28 656,8 ha arba 68,8% teritorijos. Natūraliai miško sukcesijai yra palikti ekosistemų pavyzdiniai plotai, kurie apima 5% urėdijos teritorijos (rezervatai ir kertinės miško buveinės). Čia ištisus metus nevykdoma jokia ūkinė veikla.

Trumpai apžvelgsime urėdijos saugomas teritorijas. Urėdijos teritorijoje yra 2 rezervatai - Kiauneliškio bei Girutiškio, kurie užima 1652 ha. Be to, yra 40 įvairios paskirties draustinių: kraštovaizdžio - 9; botaniniai-zoologiniai – 4, telmologiniai – 12, hidrografiniai – 5, geomorfologiniai – 4 , botaniniai – 2 ir po 1 ichtiologinį, urbanistinį ir pedologinį. Draustiniai apima beveik 15 tūkst. ha.

Vykdant Lietuvos-Švedijos projektą „Kertinių miško buveinių inventorizacija“, urėdijos teritorijoje išskirtos 205 kertinės ir potencialios miško buveinės. Jos apima 661,9 ha.

Na, o dabar plačiau apie seniausią urėdijos teritorijoje esantį Adutiškio telmologinį draustinį. Šio draustinio bendras plotas 846 ha, Švenčionėlių urėdijoje – 574 ha, kita dalis priklauso Ignalinos urėdijai. Draustinis įsteigtas dar LTSR Ministrų Tarybos 1974 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 195 - išsaugoti plokščiai limnoglacialinei lygumai būdingą Adutiškio pelkę ir joje gyvenančias saugomas rūšis: vapsvaėdžius, uralines pelėdas, pilkąsias meletas, tetervinus, tripirščius genius, baltamarges šaškytes, siauruosius vertigus, bei šioms Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms: aktyvioms aukštapelkėms, tarpinėms pelkėms ir liūnams, plačialapių ir mišriems miškams, pelkėtiems lapuočių miškams ir kitoms gamtinėms vertybėms.

Šiam draustiniui 2008 metais yra parengtas gamtotvarkos planas. Rengiant šį planą, mokslininkai atliko pirminius tyrimus ir nustatė, kad šiame draustinyje auga 6 Raudonosios knygos (RK) augalų rūšys, tai: statusis atgiris, plunksninė pliusnė, liekninis beržas, aukštoji ir dėmėtoji gegūnės, mėlynialapis karklas. Gyvena 9 RK paukščių rūšys: erelis žuvininkas, tetervinas, pilkoji gervė, plėšrioji medšarkė, žalioji meleta, baltnugaris ir tripirštis geniai, uralinė pelėda, vapsvaėdis. Taip pat aptiktos 4 RK bestuburių rūšys: rudaakis ir pelkinis satyriukai, juodmargis pelkinukas, rudmargė hesperija. Patvirtinus šį gamtotvarkos planą, bus atlikti dar detalesni draustinio augalijos ir gyvūnijos tyrimai.

VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistė Onutė Gylienė