Mes turime 55 svečius online

Apsilankymų šiandien:70
Apsilankymų vakar:714
Apsilankymų šį mėn.:10004
Apsilankymų iš viso:1530931

Urėdijos miškuose gausu pušų – gamtos paminklų

2014 m. liepos 26 d. šeštadienis Nr. 56 (1394)

VĮ Švenčionėlių miškų urėdijoje priskaičiuojama nemažai gamtos paveldo objektų, tarp kurių 18 medžių. Urėdijos teritorijoje vyraujanti medžių rūšis yra pušis. Pušynai sudaro 79,0 % viso miškų ploto. Tad nenuostabu, kad didžiąją dalį paminklinių medžių sudaro pušys. Įspūdingo aukščio ir apimties pušų yra Antaliedės, Januliškio, Lakajos, Labanoro ir Pasiaurės girininkijose. Antaliedės girininkijos girininkas Jonas Barzdėnas pateikė duomenis apie jo girininkijos medžius. Tai šešios Labanoro pušys, Pabaltės ir aukščiausia Lietuvos pušis.

Šešios Labanoro pušys. 1968 metais šešios pušys, augančios netoli viena kitos, buvo paskelbtos gamtos paminklu. Medžiai išsidėstę keliolikos arų plote, auga Antaliedės girininkijoje, Kiauneliškio rezervato pakraštyje. Medžiai sunumeruoti, aptverti tvorelėmis. Pušys nuo vakarinių vėjų pasvirę, tad jų aukštis įvairių matuotojų duomenimis labai įvairuoja: I pušis – skersmuo 62 cm, aukštis 28 m, II pušis – skersmuo 86 cm, aukštis 30 m, III pušis – skersmuo 61 cm, aukštis 31 m, IV pušis – skersmuo 64 cm, aukštis 30 m, V pušis – skersmuo 58 cm, aukštis 32 m, VI pušis – skersmuo 60 cm, aukštis 33 m. Pušis girininkas Jonas Barzdėnas išmatavo 2012 metų liepos 9 dieną.

Aukščiausia Lietuvos pušis taip pat auga Labanoro girioje, Antaliedės girininkijoje, Kiauneliškio rezervate. Jos aukštis 44 metrai, apimtis 2,08 m, amžius 200 metų, tūris - 10 ktm (išmatuota fotografuojant medį iš didelio atstumo, iš pusės medžio aukščio,  kompiuterio ekrane dalijant kamieną į 6 m rąstus). Maždaug 30 metrų aukštyje medis šakojasi į dvi viršūnes. Ilgą laiką nepavyko tiksliai išmatuoti šios pušies aukščio, nes ji šiek tiek pasvirusi ir auga banguotoje vietovėje. 2006 metų kovo 22 dieną atvykęs miško genetinių išteklių skyriaus specialistas iš Kauno įkopė į medį ir išmatavo aukštį.

Antaliedės girininkija gali pasigirti ir dar viena įspūdinga Pabaltės pušimi. Jiauga Balto ežero pakrantėje, Antaliedės girininkijos  48 kv. 12 skl., kur į paviršių išeina šarminių dirvožemių sluoksniai. Tai Pažemio kraštovaizdžio draustinio teritorija. Medis surastas 1996 m. rėžiant biržę. Prie pušies gausiai auga Raudonosios knygos augalai: aukštosios, baltijinės, raudonosios gegūnės,  pelkiniai skiautalūpiai, galima surasti vienalapį gedutį. Pušies apimtis 3,10 m.,  aukštis - 27 m, lajos skersmuo –11 m. Pušis turi tris sakinimo žaizdas, kamienas ryškiai šešiakampis, tad tikslus skersmuo tebėra diskusijų objektas.  Nežiūrint trijų žaizdų, medis pakankamai gyvybingas, vešlus.

Mažai kuo šioms pušims nusileidžia ir pušys, augančios Labanoro girininkijos 175 kvartale ar Lakajos girininkijos 125 kvartale.

Januliškio girininkijoje galima pasigėrėti Argirdiškės pušimi. Ji auga Januliškio girininkijos 119 kvartalo 11 sklype prie Lakajos upės. Kamieno skersmuo ir apimtis 1,3 m aukštyje 95 cm ir 298 cm, aukštis 30 m. Amžius apie 170 metų. Vietiniai žmonės pasakojo, kad ši pušis turėjo būti nukirsta su visu aplinkiniu mišku, bet darbininkai esą pabijojo sunkaus darbo ir paliko ją ramybėje. Dabar ši milžiniška pušis auga jauno miško apsuptyje.

Aukštagirio girininkijoje 2009 metų miškotvarkos metu rekomenduota atkreipti dėmesį į „Voveruškos“ formos pušį. Ji auga Aukštagirio  girininkijos 105 kvartalo sklype, palikta vykdant kirtimą. Ši pušis gražiai atrodo, iškilusi virš kylančio jaunuolyno, kaip žalia voveruška.

Parengė Onutė GYLIENĖ

 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis