Mes turime 273 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2120
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12307
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88337
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Įtariamas ypač retos infekcinės ligos atvejis

2014 m. rugsėjo 3 d. trečiadienis Nr. 66 (1404)

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių skyrius iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos š. m. rugpjūčio 13 d. gavo pranešimą apie įtariamą Creuzfeldt-Jakobo ligos atvejį Švenčionių rajono gyventojai.

Creutzfeldto-Jakobo liga ir jos atmainos diagnozuojamos atliekant smegenų audinio biopsiją ir tiriant pro mikroskopą. Kiti būdai – smegenų kompiuterinė tomografija arba elektroencefalograma. Be tyrimų, vien tik iš išorinių simptomų ligos patvirtinti ar paneigti neįmanoma. Tiksli diagnozė paaiškės tik atlikus tyrimus, kurie trunka nuo 3 iki 6 mėn.

Tai reta mirtina degeneracinė smegenų liga, priklausanti spongiforminės encefalopatijos ligų grupei. Šia liga serga tik žmonės. Galvijai serga galvijų spongiformine encefalopatija, kitaip vadinama karvių pasiutlige, kempinlige. Ligą sukelia pakitęs baltymas prionas, randamas nervinio audinio ląstelėse, tačiau dėl genetiškai nulemtų ar įgytų veiksnių, pakitus jų struktūrai, gali sukelti ligą žmonėms ir gyvuliams.

Skiriami du Creuzfeldt-Jakobo ligos tipai: klasikinis ir naujasis Creuzfeldt-Jakobo ligos variantas. Klasikinis ligos variantas skirstomas į sporadinę (labiausiai paplitusi pasaulyje, 85-90 proc. visų atvejų ligos priežastis nežinoma), paveldimą ir jatrogeninę ligos formą (užsikrečiama vartojant augimo hormonus, išskirtus iš žmogaus hipofizio, per ragenos transplantantus ir kt.).

Naujasis Creuzfeldt-Jakobo ligos variantas nustatytas 1996 m. Jungtinėje Karalystėje, diagnozavus 10 naujos ligos atvejų, siejama su galvijų spongiformine encefalopatija.

Klasikinė Creuzfeldt-Jakobo liga dažniausiai prasideda 50-70 m. amžiuje. Jai būdingas ilgas inkubacinis periodas (nuo 15 mėnesių iki 30 metų ir daugiau). Liga pasireiškia progresuojančia demencija (silpnaprotystė), nuovargiu, miego, regos sutrikimu, raumenų traukuliais, pusiausvyros ir judėjimo sutrikimais. Liga greitai progresuoja, mirštama paprastai per metus nuo ligos simptomų pradžios. Naujasis šios ligos variantas išsivysto ankstyvame amžiuje (vidutinis amžius 29 metai).

Specifinio gydymo ar skiepų nuo šios ligos nėra. Todėl ypač svarbi efektyvi profilaktika: griežta kraujo ir organų donorų kontrolė, maisto produktų, turinčių gyvulinės kilmės komponentų, galinčių būti potencialiais spongiforminės encefalopatijos sukėlėjų platinimo šaltiniu, importo ribojimas, visuomenės informavimas.

Kempinlige dažniausiai užsikrečia galvijai, šeriami užkrėstu pašaru, pagamintu iš kitų gyvulių mėsos ir kaulų, pavyzdžiui, kaulų miltais. Viena svarbiausių galvijų kempinligės epidemijos atsiradimo priežasčių – galvijams skirti pašarai, į kurių sudėtį įeina užkrėstų gyvūnų audinių dalys, pvz., kaulų miltai. Žmogus, suvalgęs sirgusio gyvulio mėsos, gali susirgti jau ne kempinlige, o Creuzfeldt-Jakobo liga.

Lietuvoje uždrausta vartoti importuotus ir čia pagamintus mėsos miltus, kraujo miltus, mėsos ir kaulų miltus, kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra galvijų smegenų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai garantuoja, kad Lietuvoje parduodama galvijų mėsa yra saugi.

Iki 2010 m. spalio iš viso pasaulyje yra užregistruota 218 naujojo Creuzfeldt-Jakobo ligos varianto atvejų. Lietuvoje nuo 2000 m. užregistruoti 4 sporadinės Creuzfeldt-Jakobo ligos atvejai, paskutinį kartą – 2013 m.

Jolanta SAVICKIENĖ

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių skyriaus vedėja

 
Reklaminis skydelis