Mes turime 50 svečius online

Apsilankymų šiandien:53
Apsilankymų vakar:714
Apsilankymų šį mėn.:9987
Apsilankymų iš viso:1530914

Juodoji keramika gimsta Labanoro seniūnijoje

2014 m. rugsėjo 17 d. trečiadienis Nr. 70 (1408)

Tūkstančius metų Lietuvos teritorijoje buvo naudojami juodosios keramikos gaminiai, o šis būdas, kaip rašoma literatūroje, yra pats seniausias molio degimo būdas. Žiūrėdamas į juodosios keramikos gaminius kartais pagalvoji, kad jie pagaminti iš metalo ar iš kažkokios išskirtinės molio rūšies, bet, pasirodo, viskas kur kas paprasčiau ir žemiškiau, tiesiog reikia perprasti jau gerokai primirštas juodosios keramikos degimo paslaptis.

Į atgimstančios ir vis populiarėjančios juodosios keramikos kūrėjų būrį įsijungė ir keramikai, susijungę į grupę „Ornamentas“, savo pirmuosius juodosios keramikos kūrinius iš degimo krosnies ištraukė rugsėjo 8 dieną prie gražaus Peršokšnų ežero įsikūrusiame Prūdiškės kaime (Labanoro seniūnija). Kadangi šiose vietose mūsų protėviai gyveno prieš tūkstančius metų, galbūt ir anksčiau čia buvo gaminami juodosios keramikos dirbiniai, kurių reikėjo buityje, juolab, kaip sakė Labanoro seniūnas Vincas Jusys, molio šiose vietose yra. Beje, rugsėjo 6 d. Labanoro seniūnijos patalpose buvo atidaryta keramikų Almos Daukšaitės Mirzienės, Virginijos Juršėnės, Rimo Inokaičio, Aušros Linkienės ir Danutės Jazgevičiūtės, susijungusių į grupę „Ornamentas“, keramikos darbų paroda. Ir tai jau ne pirmoji šių autorių paroda, rengiama Labanore. Po Labanorinės parodos eksponatai persikels į po rekonstrukcijos atidarytą Labanoro regioninio parko lankytojų centrą. Čia bus eksponuojami ir Prūdiškės kaime gimę juodosios keramikos dirbiniai. O štai ką apie pačią idėją Labanoro krašte kurti juodąją keramiką papasakojo viena iš keramikų grupės „Ornamentas“ narių Alma Daukšaitė Mirzienė, kurios sodyboje ir gimė pirmieji juodosios keramikos dirbiniai Labanoro krašte.

- Kadangi vasaras aš jau senokai leidžiu šiame gražiame krašte, nuostabios gamtos prieglobstyje, 2009 metais aš pasikviečiau pailsėti ir savo kolegas. Mes tada ir pirmą kartą Labanorinėj dalyvavom su savo kūrinių paroda. Tad šiemet tai jau buvo 5-oji, galima sakyti jubiliejinė, paroda. Šiemet mes nutarėme įkurti keramikų grupę, kurią pavadinome „Ornamentas“. Mūsų grupėje 5 nariai. Jau kuris laikas planavome degti juodąją keramiką, bet vis planavome, planavome, o šiemet nutarėm degti. Žinoma, tai pirmas bandymas ir kol kas neaišku, ką rasime atidarę krosnį (su keramike kalbėjomės prieš atidarant krosnį), bet tikiuosi, kad bent dalis dirbinių išdegs kaip reikia, ir mes turėsime pirmuosius juodosios keramikos dirbinius, gimusius čia, nuostabiame Labanoro krašte, prie gražaus Peršokšnų ežero, - apie juodosios keramikos degimo idėją pasakoja Alma Mirzienė.

- O kuo išskirtinė juodoji keramika?

- Jau nuo senų senovės lietuviai darė juodąją keramiką, kai dar glazūrų nebuvo. Jei išdegi molį paprastai, tai jis raudonas, o jei dedi įvairiausių priedų, kad gautųsi dūmas, gauni juodąją keramiką. Ir jei dirbinį perskeli, tai ir viduje juoda būna. Ir šiandien atidarę krosnį neaišku, ką rasime. Beje, su visa keramika taip būna, ir krosnies atidarymo momentas visada būna jaudinantis. O čia, lauke įrengtoje krosnyje, temperatūra siekia daugiau nei 1000 laipsnių.

- Alma, o kodėl jūs pati pasirinkote keramikės profesiją?

- Besimokydama Ignalinos vidurinėje lankiau dailės būrelį, mokytojai už piešinius nuolat bardavo, o baigusi vidurinę, nutariau tapti keramike. Ir nesigailiu pasirinkusi šį kelią.

- Tai kuo gi žavi keramika?

- Gal savo nenuspėjamu rezultatu. Kartais pradėdama daryti procesą pasuki taip, kaip nė neplanavai. Būna visko: ir džiaugsmo, ir nusivylimo, bet tuo ir įdomus kūrybinis procesas. Mane žavi senoji, mūsų protėvių daryta keramika. Ji tokia paprasta ir tokia žavi savo paprastumu. Juodoji keramika, lyg mūsų šaknys, siekiančios tūkstantmečius. Atėję iš labai seniai ir žavinčios mus. Kiekvienas brūkšnelis, taškelis, virvelė ant senovėje pagaminto juodosios ir ne tik keramikos dirbinio tai tarsi laiškas iš praeities, - sako mano pašnekovė Alma Daukšaitė Mirzienė, ir mes einame pasižiūrėti, kaip gi pasisekė išdegti pirmąją juodąją keramiką Labanoro krašte. Keramikės vyras Eugenijus Mirza pamažėle nudengia krosnį, ir visų džiaugsmui dienos šviesoje sujuoduoja pirmieji Labanoro krašte išdegti juodosios keramikos dirbiniai. Labiausia, žinoma, džiaugiasi keramikė Alma Mirzienė. Ima į rankas dar gana karštus, ką tik išdegtus juodosios keramikos dirbinius ir vardija, kuris kurio keramiko darbas. Žinoma, ne visi dirbiniai išlaikė temperatūros egzaminą, ne visi ir juodąja keramika tapo, bet, kaip sakė keramikė Alma Daukšaitė Mirzienė, tai natūralu. Svarbiausia, pradžia padaryta ir reikia kuo greičiau šią žinią pranešti kolegoms, o tai žiniai užtenka vieno žodžio: „gavosi“, o mes galime pasidžiaugti, kad mūsų rajone įgyvendintas dar vienas kūrybinis sumanymas, kuris, ko gero, turės ir tolesnę plėtrą.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis