Šiųmetinis grybavimo sezonas ne vienam grybautojui padovanojo daug neužmirštamų akimirkų. Tai ir netikėtose vietose augantys tiltai baravykų, ir didžiules kepures išsiauginę grybai, ir ištisos jų šeimos... Tokią gražią raudonikių šeimynėlę į „Švenčionių krašto“ redakciją atnešė ir Vladislav Micevič. Aštuonių didesnių ir mažesnių raudonviršių keras, išaugęs iš vieno „lizdo“ šįkart grybautojui pakliuvo rugsėjo 24 d. miške prie Žąsinų kaimo.

VRM pensininkas p. Vladislavas sakė mėgstąs grybauti, daugiausia lankosi miškuose, plytinčiuose netoli jo motinos gyvenamosios vietovės. Šiemet tuose miškuose labai gerai dygo raudonikiai, jų daugiausia ir atsidurdavo V.Micevič krepšyje. Žinoma, pasisekė surasti nemažai ir baravykų, tačiau raudonikių – daug daugiau.

Lietuvoje užregistruota 16 rūšių raudonviršio genties rūšių, visi valgomi, kai kurie iš jų reti, todėl praktiniu požiūriu nėra svarbūs. Šiuos grybus mėgsta ne tik grybautojai, jais pasmaguriauja kėkštai, stirnos, kiti miško gyventojai.

Raudonviršis auga birželio – spalio mėn., bet gausiausiai nuo liepos antros pusės iki rugsėjo antros pusės. Vaisiakūniai dideli, kepurėlė pilka, ruda, raudona. Iš pradžių ji būna gaubta, vėliau paplokščia. Valgomas šviežias, marinuotas, džiovintas.

Irena POŽĖLIENĖ