Baigiantis rugsėjui ir praėjus beveik metams, kai buvo imtasi priemonių, kurios užkirstų kelią afrikinio kiaulių maro viruso patekimui į Lietuvą, dviem šernams, sumedžiotiems Švenčionių rajoje, buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras. Vienas šernas sumedžiotas Švenčionių seniūnijoje, o kitas – Pabradės seniūnijoje. Kartais kova su nematomu priešu – afrikiniu kiaulių maru (AKM) – panašėja į Don Kichoto kovą su vėjo malūnais, nes nežinai, kur ir kada atsiras AKM židinys.

Nuo 2013 m. pabaigos, kai dalis Švenčionių r. buvo paskelbta buferine zona ir tuo metu rajone buvo registruota virš 565 kiaulių laikytojų, kurie laikė virš 1500 kiaulių, o buferinėje zonoje buvo 505 kiaulių laikytojai, kurie laikė virš 1400 kiaulių, rajone kelis kartus sumažėjo smulkiųjų kiaulių augintojų, dabar jų vos 79 ir jie augina 228 kiaules, o buvusioje buferinėje zonoje liko 3 kiaulių augintojai, kurie laiko 31 kiaulę. Tai lašas jūroje Lietuvos mastu, nes žmonėms pradėjus masiškai registruoti anksčiau neregistruotas kiaules ir pridėjus jau užregistruotas, rugsėjui baigiantis šalyje buvo įregistruota 42 tūkst. 200 kiaulių augintojų, kurie augina apie 700 tūkst. kiaulių.

Prie smulkiųjų kiaulių augintojų pridėjus UAB „Vėjinė“ auginamas kiaules, mūsų rajono kiaulių augintojų indėlis į bendrą masę Lietuvoje nėra didelis, tiksliau – mažas, bet kiaulių augintojams žinia, kad po VMVT direktoriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr.B1-800 visas Švenčionių r., kaip ir kaimyniniai rajonai, paskelbtas buferine zona, ir iki lapkričio 1 d. visi kiaulių augintojai, auginantys mažiau nei 100 kiaulių, visas auginamas kiaules turi paskersti, net ir tie, kurie anksčiau įvykdė biologinės saugos reikalavimus, gerokai suglumino, nes neliko nė mažiausios galimybės užsiimti kiaulių auginimu. Žinoma, be kiaulienos neliksime, nes kol kas kituose Lietuvos rajonuose, kurie nepateko į buferinę zoną, kriuksės sėkmingai auga. Kadangi mėsos eksportas į Rusiją sustojo, valgysime patys, o ir kaimyninė Lenkija parūpins kiaulienos. O ką daryti tiems 79 kiaulių augintojams? Apie tai ir kalbėjau su Švenčionių VMVT viršininku Gediminu Adomavičiumi ir Švenčionių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėju Albertu Marma.

Pirmasis apie padėtį, susidariusią rajone po rugsėjo 17 d. paskelbto VMVT direktoriaus įsakymo, kalbėjo Švenčionių VMVT viršininkas Gediminas Adomavičius.

- Nors iš pirmo žvilgsnio buferinės zonos išplėtimas, dabar į ją patenka visas Švenčionių rajonas, mums primena prieš metus buvusią situaciją, kai dalis Švenčionių rajono, 10 km atstumu nuo sienos su Baltarusija, buvo paskelbta buferine zona ir teko imtis kardinalių priemonių siekiant sumažinti kiaulių augintojų ir jų laikomų kiaulių skaičių buferinėje zonoje. Tuo laikotarpiu buferinėje zonoje buvo 505 smulkiųjų kiaulių laikytojų, kurie laikė apie 1400 kiaulių. Prieš metus žmogus įvykdė biologinės saugos reikalavimus, turėjo galimybę auginti kiaules ir toliau, šiemet tokios galimybės jau nepalikta. Įsakymo 1.2 skirsnyje rašoma: „Kiaulių laikytojai po šio įsakymo įsigaliojimo laikantys ne daugiau kaip 100 vnt. kiaulių, kurių kiaulių laikymo vietos patenka į šio įsakymo priede nurodytą Lietuvos vietovių, įeinančių į buferinę zoną, sąrašą, turi paskersti laikomas kiaules savo reikmėms arba VMVT patvirtintoje skerdykloje iki 2014 m. lapkričio 1 d.“. Kaip matome, neliko jokių išlygų, leidžiančių žmogui ir toliau laikyti kiaules, išskyrus tą atvejį, kai laikomų kiaulių skaičius viršija 100 vnt. Mūsų rajone yra tik vienas toks kiaulių laikytojas, tai UAB „Vėjinė“. Visi kiti, vykdydami VMVT direktoriaus įsakymą, privalo kiaules paskersti iki lapkričio 1 d. Prieš skersdamas kiaulę ar kiaules, kiaulių laikytojas turi informuoti Švenčionių VMVT ar aptarnaujantį privatų veterinarijos gydytoją, kuris skerdimo dieną atvyks ir paims mėginius tyrimams bei paims pasižadėjimą nelaikyti kiaulių. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kol galios 2014 m. rugsėjo 17 d. įsakymas, į buferinę zoną patekusiose vietovėse draudžiama laikyti kiaules ir tiems kiaulių laikytojams, kurie prieš metus paskerdę kiaules gaudami išmoką pasirašė įsipareigojimą metus nelaikyti kiaulių. Kad būtų aiškiau, galiu pasakyti, kol galios šis 2014 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. B1-800, visoje Švenčionių r. teritorijoje kiaules galės auginti tik UAB „Vėjinė“. Tie, kas nevykdys šio įsakymo reikalavimų ir kiaules laikys ir po lapkričio 1 d., bus baudžiami. Kadangi jau sumedžioti 2 šernai, kuriems nustatytas afrikinis kiaulių maras, vadinasi, tokių šernų gali būti ir daugiau, ir dabar nuo medžiotojų sąžiningumo priklausys, ar jie nepadės ligos plitimui. Čia kalbu ir apie dezinfekcines priemones, ir kitas priemones. Apie tai su medžiotojais kalbėjome susirinkimų metu. Aišku viena, kad artimiausi laikotarpiu rajone smulkieji ūkininkai kiaulių laikyti negalės net ir įvykdę visus biologinės saugos reikalavimus, o kas dėl šernų, jų, ko gero, irgi stipriai sumažės, - sako Švenčionių VMVT viršininkas Gediminas Adomavičius.

Apie kompensavimo galimybes ir reikalavimus, kuriuos turi įvykdyti kiaulių augintojas, pasakoja Švenčionių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Albertas Marma.

- Kompensaciją už paskerstas kiaules, nesvarbu, kiek tai kiaulei ar paršeliui laiko, gaus tik tie kiaulių augintojai, kurie jas įregistravo ūkinių gyvūnų registre iki 2014 m. rugsėjo 15 d. vėliau įregistravusieji kompensacijos negaus. Nors Gediminas jau minėjo, bet norėčiau dar pakartoti, kad prieš skersdamas kiaulę, kiaulių laikytojas turi informuoti Švenčionių VMVT ar aptarnaujantį veterinarijos gydytoją, kuris skerdimo dieną atvykęs ne tik mėginius afrikinio kiaulių maro tyrimams paims, bet ir paims įsipareigojimą nelaikyti kiaulių bei išrašys pažymą apie paimtus mėginius AKM stebėsenai. Ši pažyma bus reikalinga norint gauti kompensaciją. Kiaulių laikytojas po kiaulės paskerdimo dėl kompensacijos gavimo turi kreiptis per 20 darbo dienų, tad dabar kiekvienas kiaulių laikytojas turės individualų laiką dokumentams pateikti – 20 darbo dienų nuo kiaulės ar kiaulių paskerdimo. Atvykęs į Švenčionių savivaldybės Žemės ūkio skyrių žmogus turės pateikti prašymą nuostoliams atlyginti, pateikti dokumentus, patvirtinančius paskerstos kiaulės nuosavybę, jei buvo apdraustos, draudimo įmonės pažymą, užpildytą įsipareigojimą nelaikyti kiaulių iki nebus panaikinti draudimai ir VMVT patvirtintą pažymą, kad iš paskerstos kiaulės ar kiaulių paimti mėginiai AKM stebėsenai. Šią pažymą išduos mėginius paėmęs veterinaras. Kokia bus išmokos suma, kol kas tiksliai negalima pasakyti, nes ji priklausys nuo rinkos kainos. Prieš metus už vieną paskerstą kiaulę vidutiniškai buvo išmokėta po 181 litą 60 centų. Iš viso dėl išmokų pernai kreipėsi 140 pareiškėjų, kurie paskerdė 425 kiaules ir išmokėta jiems buvo virš 77 tūkst. litų. Dabar išmoka taip pat priklausys nuo rinkos kainos, o pareiškėjų bus žymiai mažiau, nes ir kiaulių laikytojų liko nedaug. Baigdamas dar kartą norėčiau priminti, kad dokumentų kompensacijai gauti pateikimui žmogus turi 20 darbo dienų nuo kiaulės ar kiaulių paskerdimo, - sako Švenčionių žemės ūkio skyriaus vedėjas Albertas Marma.

Žinoma, liūdna, kad visos prevencinės priemonės neužkerta kelio afrikinio kiaulių maro plitimui, o jis jau oficialiai užregistruotas ir mūsų rajone. Liūdna, kad kiaulės išnyks iš smulkiųjų ūkių. Tikėkimės, kad ne amžinai, o dabar kiaules auginantys žmonės visgi turi jas išskersti iki lapkričio 1 d., ir jau geriau paimti kompensaciją (jei kiaulės buvo užregistruotos iki rugsėjo 15 d.) nei gauti baudą.

Algis JAKŠTAS