Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido diena. Šiuo metu daug kur prisimenama žydų tautos tragedija, rengiami įvairūs renginiai, primenamos skaudžios istorijos pamokos.

Tą dieną šia tematika istorijos pamoka buvo surengta ir Švenčionėlių antrojoje vidurinėje mokykloje. Mokytoja Teresė Kuznecova pristatė liūdną temą pamokos, į kurią susirinko ne tik Švenčionėlių antrosios mokyklos mokiniai, bet ir mokytojai. Kad ir tragiška bei skaudi ši tema, bet apie tai būtina kalbėti, kad skaudžios istorinės pamokos nebūtų pamirštos ir daugiau nepasikartotų genocidas prieš jokią tautą.

Apie holokaustą Lietuvoje ir Švenčionių rajone papasakojo Tatjana Kuznecova iš Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro. Nevienam širdį suvirpino jautrus ir poetiškas eilėraštis „Drugelis“, kurį sukūrė Pavel Friedman, kuris 1944-ųjų rugsėjo mėnesį buvo nužudytas Aušvico koncentracijos stovykloje.

Holokaustas (gr. ὁλόκαυστος, holókaustos, iš hólos 'visas' + kaustós 'išdegintas'), dar vadinamas Šoa (hebr. השואה, HaShoah 'katastrofa') – sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų.

T.Kuznecova pažymėjo, kad nacių išskirtinės neapykantos žydams paaiškinimas glūdi jų pasaulėžiūroje, kurioje istorija buvo suvokiama kaip rasių kova. Jie laikė žydus rase, kurios tikslas buvo dominuoti pasaulyje, ir dėl to jie trukdė arijų rasei dominuoti.

Holokaustas skirstomas į 3 etapus. I etapas: 1933-1938 m. iš žydų atimamos piliečių teisės. II etapas: 1939-1940 m. kuriami getai –žydai izoliuojami. III etapas. 1941-1945 m. vyksta masinis žydų naikinimas. Vien Osvencime, kur šalia naikinimo stovyklos veikė ir „paprasta“ koncentracijos stovykla, buvo nužudyta beveik 2 mln. žmonių, iš jų ne mažiau kaip 1,5 mln. žydų, Treblinkoje – 870 tūkst. žydų. Iš viso holokausto metu žuvo apie 6 mln. žydų.

Holokaustas skaudžiai palietė ir Švenčionių rajone tuo metu gyvenusius žydus. Juos imta šaudyti Švenčionyse ir Švenčionėliuose. Pirmiausia sušaudė jaunus, protingus. Rinkosi inteligentus – gydytojus, mokytojus, advokatus. Švenčionyse buvo įsteigtas getas, kurių Lietuvoje buvo iš viso 5. Vietą Švenčionių getui parinko tankiai žydų gyvenamame rajone. Ši vieta pažymėta liaudies menininko Juozo Jakšto paminklu Švenčionių miesto parke. Šiame gete gyveno, nors tas sąlygas vargu ar galima pavadinti gyvenimu, likę gyvi žydai. O visus kitus 8000 žydų išsiuntė į Baranavos mišką už Švenčionėlių ir sušaudė. Bendras kapas buvo apie 200 metrų ilgio. Šioje vietoje šiuo metu pastatytas paminklas. Švenčionių getas egzistavo 18 mėnesių. Pasakojimų apie budelių žvėriškumą ir patyčias apie žudymus sunku net klausytis, sveiko proto žmonėms tai tiesiog nesuvokiama.

Visą šį pasakojimą T.Kuznecova iliustravo išlikusiomis istorinėmis nuotraukomis, todėl mokiniai tikrai susidarė pilną šios tragedijos vaizdą.

„Holokaustas – pats baisiausias Antrojo pasaulinio karo metų įvykis, todėl mes neturime šito pamiršti, kad tokie įvykiai daugiau niekada nepasikartotų, sakė Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro specialistė Tatjana Kuznecova. - Aš žinau, kad praeities jau nebepakeisime. Bet gyvename dabartyje dėl šviesios ir taikios ateities“.

Pamokos dalyviai tylos minute atsistoję pagerbė visus žuvusius dėl holokausto. Pamokoje taip pat dalyvavusi mokyklos direktorė Antonina Vitkovskaja padėkojo pamoką surengusiai mokytojai ir lektorei, o po to būrelis mokinių kartu su mokytoja Terese Kuznecova ir paskaitą apie žydų tautos tragediją skaičiusia Tatjana Kuznecova nuvyko į žydų masinių žudynių vietą miške prie Švenčionėlių už Žeimenos upės, kur yra pastatytas memorialas holokausto aukoms atminti. Čia buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakelės ir dar kartą bandyta bent kiek suvokti tą siaubą, kurį patyrė čia pėsčiomis atvaryti ir sušaudyti tūkstančiai žydų. Pasakojama, kad šios masinės kapavietės žemė po žudynių dar judėjusi kelias dienas, sklido dejonės, nes nemažai žmonių buvo užkasti leisgyviai.

Irena POŽĖLIENĖ