Kai „rūdis krečia“, geresnio grikių derliaus nelauk

Tikriausiai daug kas prisimena vienoje rugsėjo rytmečio žemdirbiškoje laidoje radijo korespondento pokalbį su Kaltanėnų ūkininku Bronislovu Ignatoniu. Pašnekovai kalbėjosi apie grikių, užderančių ir nederlingose dirvose, auginimą. Žemdirbys neslėpė pasitenkinimo šiųmetinių grikių derliumi – apie 2 t/ha, nors dar ne visi šia kultūra užsėti plotai buvo nukulti. Ypač patenkintas buvo baltarusiška „Smuglianka“ veisle. Žmogus negailėjo nesavanaudiškų patarimų ir kitiems grikių augintojams.

Ekologiškai ūkininkaujantis kaltanėniškis grikius augina 12 metų. Žinau, kad B.Ignatonis nedideliame sklypelyje darė originalų bandymą – per metus gauti du grikių derlius. To padaryti nepavyko – antriems pasėliams tais metais pakenkė ankstyvos ir didelės šalnos.

Žemdirbio giliu įsitikinimu, šiemet išvengta ir didžiosios grikių rykštės – „rūdžių krėtimo“. Kada žaibuoja ir negriaudėja, vietiniai žmonės nuo seno sako, kad tai „rūdis krečia“. O kai tas „rūdis krečia“, bent kiek geresnio grikių derliaus nesitikėk.

Atrodo, ne mažiau patenkintas už B.Ignatonį ir Svirkose taip pat ekologiškai ūkininkaujantis Rišardas Semėnas. Kartu su sūnumi Raimundu jis šiemet grikius augino 54 ha plote.

- Atvirai pasakius, pavasarį gerokai rizikavau, anksti grikius pasėjau, - sako R.Semėnas. – Bet ankstyvų šalnų šiųmetinį pavasarį nebuvo.

Rišardas patenkintas ne vien tik šios kultūros derliumi – apie 2 t/ha, bet ir supirkimo kaina.

- Šiemet anksti nuvežiau pirmuosius grūdus į UAB „Ekofrisa“ (Prienų r.). Tuomet sudariau sutartį ir likusiems grikiams parduoti. Už toną sumokėjo po 1600 Lt, - sako R. Semėnas. – Vėliau, kai grikių pasiūla padidėjo, jų pardavimo kaina sumažėjo, berods, iki 1100 Lt/t.
Šiemet tėvas su sūnumi augino baltarusiškos „Smuglianka“ ir skandinaviškos „Valma“ veislės grikius.

Gausėja bičiulių gretos

Matyt, labai teisingai pasielgė Žemės ūkio rūmų atstovas Algirdas Sekonas Ignalinos ir Švenčionių rajonams šiemet organizavęs seminarą bitininkams Adutiškio klube, o antrąkart – bičių karalienės titulą pelniusios Marytės ir jos vyro Aleksandro Pupkevičių sodyboje. Taip pat Adutiškyje.

Kad Švenčionių rajone bičiulių gretos gausėja, aiškiai byloja statistika: šiemet 149 rajono bitininkai pateikė paraiškas išmokoms už papildomą bičių maitinimą (cukrų arba sirupą) gauti. Bičių šeimų skaičius šoktelėjo iki 3133. Išmokų suma sudarė 73 tūkst. Lt.
Pernai bičių laikytojų buvo mažiau – 132, bičių šeimų – taip pat mažiau – 2769. Pernykštė išmokų suma už papildomą bičių maitinimą irgi mažesnė – 56,2 tūkst. Lt.

Ši statistika aiškiai rodo bičiulių gausėjimą.

Želdintojai pirmenybę teikia ąžuolams

Švenčionių rajone yra 7580 privačių miškų sklypų, kurių bendras plotas 24 tūkst. ha.

Šiemet daugiau nei ankstesniais metais į vietinę aplinkos apsaugos agentūrą kreipėsi žmonės, norintys žemės ūkio paskirties žemę apželdinti mišku. Iš viso gauta 111 prašymų apželdinti 246 ha. Kai prašytojas gauna leidimą miškui želdinti, apželdinimo projektą, atlieka sodinimo darbus (sodinukus želdinimui gauna iš miškotvarkos projekte nurodytų urėdijų), Švenčionių r. aplinkosaugos agentūra pateikia įvertinimo pažymas Nacionalinei mokėjimo agentūrai išmokoms gauti.
Apželdinti plotai skirtingo dydžio – nuo 0,5 ha iki 10 ha.

Šiemet žemės ūkio paskirties sklypuose daugiausiai miškų užveista Švenčionių, Cirkliškio, Adutiškio ir Svirkų seniūnijų teritorijose.
Agentūros vyriausioji specialistė Daiva Jakštienė sako, kad iš šiemet apželdintų plotų didžiąją dalį sudaro ąžuolai. Gal taip yra dėl to, kad ir išmokos už ąžuolynų įveisimą didesnės.

Bronius NARKŪNAS