Įžengus į mišką atrodo, kad visa tai – Dievo dovana, tik džiaukis ir naudokis. Tuo tarpu urėdijų darbuotojai tik šypteli – miškui reikia žmogaus pagalbos, bet ji turi būti labai saikinga. Apie miškų sanitarinės būklės gerinim o darbus kalbamės su Švenčionėlių miškų urėdijos Antaliedės girininku Jonu BARZDĖNU.

Ir miškas turi savo priešų?

Miške, kaip ir visur gamtoje, kenkėjų visą laiką yra ir bus. Jie nepalankūs medžiui, bet taip pat yra gamtos dalis. Svarbiausia laiku pastebėti, kol kenkejai neišplito dideliuose plotuose ir nėra aktyvūs, nes susidarius labai palankioms sąlygoms, gali pradėti masiškai plisti, apimti didelius plotus ir padaryti  miškui didelės žalos.

Kiekviena medžių rūšis turi aršiausią savo priešą. Eglynams tai – žievėgraužis tipografas, pušynams – pušinė pintis – grybas, dėl kurio išdžiūna ištisi miško plotai, serga ir lapuočiai, pastaruoju metu labai džiūna uosynai, buvo apnikę grybinės ligos ąžuolus, bet nei vienų, nei kitų mūsų miškuose nėra daug.

Beje, miškui nemažai žalos pridaro ir žvėrys – nugraužia jaunus medelius, bebrai užtvenkia upes ir užtvindo hektarus miškų, dėl ko šie imtų pūti, jeigu laiku neišardytume užtvankų. Negalime su viskuo drastiškai kovoti, saugodami vien medžius, tiksliau, medieną. Žmogaus įsikišimas į mišką leistinas tik minimalus, kad nepažeistų gamtos dėsnių ir darnos.

Kas sąlygoja kenkėjų plitimą?

Svarbus veiksnys - klimatas. Po šiltos žiemos visada daugiau kenkėjų, nes jie sėkmingai peržiemoja, neiššąla ir po to intensyviau puola medynus. Jeigu paspaudžia šalčiai, žūva daugelis kenkėjų, besislepiančių ir po medžių žieve, ir samanose.  Medžiai nusilpsta per sausrą ir po jos tampa lengviau pažeidžiami. Žinoma, įtakos turi ir sanitarinė miško būklė. Jeigu laiku neiškertami pažeisti medžiai, ilgai užsiguli vėjovartos, padaugėja ir kenkėjų. Ant bedžiūstančių vėjovartų beveik visada įsikuria kinivarpos, plinta pušinė pintis, todėl visus darbus reikia atlikti laiku.

Kokiomis priemonėmis stabdote kenkėjų plitimą?

Greičiausia ir veiksmingiausia priemonė - sanitarinis kirtimas. Nereikia klaidingai suprasti, kad po sanitarinio kirtimo lieka tik kelmai. Plynas kirtimas taikomas tik retais atvejais, kai kenkėjų protrūkiai pažeidžia didelius plotus. Paskutinį kartą tokie dideli užpuolimai buvo apie 1995 – 1997 m., kai Lietuvoje buvo iškirsta nemažai eglynų. Po to tokių sunkių atvejų neteko girdėti, tad pakanka atrankiniais kirtimais pašalinti pažeistus medžius. Nelaukiant, kol medžiai pradės džiūti, kuo anksčiau.

Kokia padėtis mūsų miškuose?

Gamta yra gamta – joje egzistuoja įvairios gyvybės rūšys, taip pat ir tos, kurios mums nepatinka. Jų visiškai išnaikinti neįmanoma, galima tik kontroliuoti.  Tai ir daroma – padėtis kontroliuojama.  Miškus nuolat stebime. Kenkėjų pažeistus medžius  kuo skubiau išpjauname ir išvežame. Tai yra labai tausojantys sanitariniai miško kirtimai.

Ar naudojamos miškuose cheminės priemoės?

Tik kai kuriais atvejais, labai ribotai. Pavyzdžiui, esant būtinybei, purškiamos pirmametės pušelės nuo pušinio straubliuko. Sertifikuojančios įmonės riboja cheminių priemonių naudojimą miškuose, rekomenduoja biologinius preparatus. O geriausia priemonė - sanitarinis kirtimas.

Sanitarinę miško būklę gerina ir sanitarinis valymas?

Sanitarinis valymas – smulkių šakų surinkimas, daugiau susijęs su didėjančiu biokuro poreikiu. Jeigu gamtos sąlygos leidžia (dirvožemio derlingumas pakankamas, vietovė sausa – medieną galima išvežti be pagalbinių priemonių), šakas galima surinkti, bet miške turi likti privalomas šakelių kiekis. Pūvančios šakos patręšia mišką ir didina jo biovairovę. Ant jų gali veistis reti grybai, retos kerpės, naudingi vabaliukai.

Kokia miško sanitarinės būklės gerinimo nauda gamtai?

Vertinant gamtą filosofiniu požiūriu, kalbėti apie naudą gamtai sudėtinga. O ką, vabaliukas, kurį mes naikiname,  –  ne gamtos dalis, net jeigu jis graužia medžio žievę?...  Mes žiūrime, kas naudinga mums, per ūkinę ekonominę prizmę. Todėl turime kištis į gamtos reikalus labai atsargiai, saikingai. Savo darbe šio principo ir laikomės. Mišką puoselėjame, saugome jo gyvūnijos ir augalijos įvairovę  bei  padedame jam iškilti sveikam.

Ačiū už pokalbį

Kalbino Kristina Toleikienė