Kasdieniniame gyvenime vanduo yra labai svarbus: jį naudojame maistui gaminti, švarai palaikyti, geriame, kad neprarastume skysčių balanso organizme. O ar susimąstome, kas yra vanduo, kuo jis ypatingas, kas jam gali kenkti ir panašiai? Jau senovės laikais buvo žinoma: kur yra vandens, ten yra ir gyvybė. Vandens mūsų planetoje yra visur: jūrose, vandenynuose, upėse, ežeruose, šuliniuose, dirvoje ir atmosferoje.

Kas teršia vandenį? Daugelio gyventojų nuomone, labiausiai vandenį teršia pramonė, miestai, žemės ūkis, transportas, miško plukdymas ir pavienių žmonių neatsakinga veikla. UAB „Vilniaus vandenys“ Švenčionių rajono skyriaus duomenimis, Švenčionių rajone per metus patiekiama apie 0,45 mln. m³ vandens, išvaloma apie 1,02 mln. m³ nuotekų.

Vienas iš žalingiausių teršalų yra nafta ir jos produktai. Šiais teršalais Švenčionių rajone vandenis gali užteršti degalinės bei automobilių remonto dirbtuvės. Teršalams patekus į upes, tekantis vanduo gali pats išsivalyti, tačiau patekus naftai ar jos produktams, susidaro orui nepralaidi plėvelė. Gyvi organizmai, negaudami deguonies, žūsta ir vanduo pats neišsivalo. Jei patenka nors viena naftos dalelė į geriamą vandenį, jo jau gerti nebegalima.

Pavojingiausios buitinių vandenų priemaišos yra cheminės skalbimo priemonės: jų nesulaiko valymo įrengimai, užterštas vanduo patenka į upes, prieš užtvankas ir kitas mechanines kliūtis sudaro „putų dangą“, kuri veikia labai panašiai kaip naftos plėvelė.

Be tikslo ir dideliais kiekiais žemės ūkyje naudojamos mineralinės trąšos bei pesticidai taip pat teršia vandenį. Ne visas išbarstytas mineralines medžiagas augalai sugeba pasisavinti. Per didelis trąšų kiekis lietaus vandens yra nuplaunamas į upelius, kanalus, ežerus ir kitus vandens telkinius. Vandenyje esančių per didelių teršalų kiekių dėka susidaro palankios sąlygos telkiniams apaugti dumbliais. Statistikos departamento duomenimis, naudojamos žemės ūkio naudmenų plotas Švenčionių rajone 2013 m. užima 32 583 ha (Lietuvoje 2 890 928 ha). Švenčionių rajono žemės, palyginus su Lietuvos žemėmis, yra nederlingos, todėl tikintis geresnio derliaus, Švenčionių rajono ūkininkai, gali naudoti daugiau trąšų, taip užteršdami ne tik žemę, bet ir vandenis.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialisto Justino Kilpio, dėl žemės ūkyje naudojamos technikos bei trąšų teršiamas tiesiogiai aplinkos oras, o netiesiogiai – ir vanduo.

Gyventojas, plaudamas automobilį, taip pat teršia vandenį. Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vyr. specialistas Irmantas Valūnas įspėja, kad gyventojai savo kieme plaudami automobilius negali nenaudoti šampūnų, ploviklių ir kt. cheminių preparatų, negali plauti variklio.

Šiuolaikinis gyvenimo būdas veikia vandens kokybę. Anot Vandenų politikos skyriaus vyr. specialisto I. Valūno, atsiranda vis daugiau cheminių medžiagų, preparatų ir jų mišinių, pasižyminčių neigiamomis savybėmis ir perspėja, kad gyventojų atsakomybė už vandens taršą yra nustatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51(4), 51(6), 55, 57 ir kituose straipsniuose.

Žmogus netiesiogiai vandenį teršti gali net vartodamas įvairius vaistus – skausmą malšinančius, antidepresantus, antibiotikus ar vartojamus „profilaktiškai“. Atrodo tai neįmanomas dalykas, tačiau žmogaus organizmas 100 % nesugeba įsisavinti bei suskaidyti visų medžiagų, esančių medikamentuose. Su kūno skysčiais teršalai patenka pirmiausia į nutekamuosius vandenis, vėliau gali nutekėti ir į įvairius vandens telkinius. Tokiu būdu vandens ekosistemų gyventojai „nemokamai gauna“ įvairias receptinių ir nereceptinių vaistų dozes. Vaistai žuvų organizme gali sukelti smegenų sužalojimus, pakeisti jų elgseną, sutrikdyti reprodukcines (dauginimosi) savybes.

Vandens tarša apima dideles teritorijas: pirmiausia užteršiamos mažos upės, o nuo jų priklauso ir didelių upių švarumas. Apie 3 % Švenčionių rajono teritorijos sudaro vandens telkiniai. Taigi, norėdami apsaugoti vandens telkinius nuo taršos, naudokime atsakingai trąšas ne tik dideliuose žemės ūkio naudmenų plotuose, bet ir darželiuose prie namų, neplaukime automobilių su cheminėmis priemonėmis savo kiemuose ar prie vandens telkinių, nevartokime be saiko „profilaktiškai“ medikamentų. Juk ir mažas mūsų nusižengimas aplinkai ateityje gali sukelti nepataisomų problemų.

Jolita Bradulienė