Rankose laikau ką tik leidyklos „Aukso pieva“ išleistą, dar spaustuvės dažais kvepiančią švenčionėliškės Dalios Smagurauskaitės knygą „Toskana. Florencija: magiška žemė“. Šios knygos gimimas, manau, buvo malonus siurprizas Dalią Smagurauskaitę pažįstančiam žmogui. Nustebau, žinoma, ir aš, kai prieš 2014-ųjų šv. Kalėdas sužinojau apie būsimą Dalios knygą, tada ji kaip tik buvo trumpam atvykusi iš Italijos į gimtuosius Švenčionėlius. Tėvų namuose su Dalia Smagurauskaite tada ir kalbėjomės apie Italiją, Toskaną ir knygą, kurios gimimas ir pačiai autorei buvo stebuklas.

- Dalia, pati esi švenčionėliškė, čia užaugai, baigei Švenčionėlių gimnaziją, po to studijavai Vilniuje, o kaip tavo gyvenime atsirado Italija?

- Baigusi Švenčionėlių gimnaziją, Vilniaus universitete studijavau kultūros istoriją ir antropologiją, o Vilniaus dailės akademijoje – meno istoriją ir teoriją. Tad kai 2010 metais atsirado galimybė, pasinaudojau Europos savanorių tarnybos programa metams išvykti į Florenciją, labai apsidžiaugiau. Metus dirbau, savanoriavau savivaldybės muziejuje Palazzo Vecchio. Pirmas jausmas atsidūrus ten, kur neapsakoma gausybė meno, kultūros, istorijos paveldo objektų, tiesiog nenusakomas žodžiais. Beliko tik stebėtis ir žavėtis tuo, ką matai. Įsivaizduokit, kad tai, apie ką skaičiau studijuodama kultūros ir meno istoriją, matai realybėje, viskas atrodo šimtą kartų didingiau nei galėjai įsivaizduoti. Kai būni ten, gyveni ten, pamatai, kad ir be tų didžiųjų meno šedevrų, apie kuriuos daug rašoma ir kalbama, yra šimtai kitų. Jų pilna aplinkui. Juk toj pačioj Italijoj, Toskanoj, nuvažiavęs į nedidelį kaimelį, bažnyčioje gali pamatyti kabantį Rafaelio ar kito žymaus dailininko paveikslą. Mums galbūt sunku įsivaizduoti tokią situaciją, bet taip yra. Ir tai neaprėpiamai gausybei meno vertybių pamatyti, pažinimo alkiui numalšinti metų laiko neužteko. Neužtektų, ko gero, ir gyvenimo, - šyptelėjusi sako Dalia.

- Todėl ir likai Italijoje?

- Gal iš dalies ir todėl, bet atsirado ir žmonių, dėl kurių likau. Norėjosi dar pabūti tame meno ir istorijos lobyne, pakeliauti, pamatyti ir geriau pažinti Italiją, bet net ir būnant tenai, mano ryšys su Lietuva nenutrūko. Rašiau ir rašau straipsnius į žurnalus, kartu su Federico kuriame ir tobuliname puslapį apie Toskaną www.unsentuscany.com. Rašau lietuviškai ir angliškai. Beje, rašau į lietuviškus leidinius ne tik apie Italiją, bet apie keliones, asmenybes iš meno pasaulio. Bandome ir ekskursijas po Florenciją organizuoti, taip ir gyvenu. Rašant apie keliones reikia ir pačiai keliauti. Kelionių aistra sergu nuo studijų laikų.

- Dalia, ar po beveik 5 metų gyvenimo Italijoje gali pasakyti, kad jau gerai pažįsti Florenciją, Italiją?

- Florenciją, Toskaną – taip, o Italijos - ne, ten kiekvienas regionas toks skirtingas, kad kiekviename regione, norint jį pažinti, pajusti, reikia ne vienerius metus pragyventi.

- Kuo tave sužavėjo Toskana, Florencija?

- Florencija yra Renesanso gimtinė ir sostinė. Išsiskiria meno kūrinių kiekiu, savo gamta. Toskana – tai visame pasaulyje žinoma kalvotoji Italijos dalis. Žinoma, ir Toskanos regiono vynų negalima nepaminėti. Čia gaminama daug pasaulyje žinomų vynų. Visa ta įvairovė negali nežavėti, ir šito krašto negali nepamilti. Ir labai gaila, kad turistams su Florencija susipažinti skiriama tik pusė dienos. Per tą laiką vos kelis objektus prabėgomis gali pasižiūrėti, - atsakydama į mano klausimą sako Dalia.

- Daugumai tave pažįstančių, taip pat ir man, maloniu siurprizu buvo žinia apie leidykloje „Aukso pieva“ leidžiamą tavo knygą „Toskana. Florencija: magiška žemė“. Kaip gimė mintis išleisti knygą?

- Į knygą sudėtas mano ketverių metų darbas. Žinoma, apie knygos leidimą 2010 metais, kai nuvykau į Florenciją, net minties nebuvo, tiesiog rašiau straipsnius į savo puslapį, visą laiką keliaudama daug fotografavau. Atėjo toks metas, kai medžiagos susikaupė, o čia dar mama ir draugai su pasiūlymais leisti knygą ėmė kalbėti. Tada, 2014 m. vasarą, visą medžiagą ėmiau ir sudėjau į krūvą, suredagavau, kiek man pačiai pavyko, ir išsiunčiau į leidyklą. Ir labai labai buvau laiminga, kai po nepilno mėnesio gavau atsakymą, kad knygą leis. Iš pradžių tuo net patikėti negalėjau, o mano draugas Federico sakė, kad Italijoje iš viso tokių stebuklų negali būti, nes Italijoje nežinomam žmogui knygos išleisti beveik neįmanoma. Knyga – tai savotiškas mano kelionių po Toskanos regioną dienoraštis, dar bus įvairių receptų, pasakojimų, apie to krašto žmones, papročius. Rašydama apie Florenciją negalėjau nepaminėti futbolo. Kai žaidžia „Florentina“, visi gyvena futbolu. Kiti net į darbą neina. Ir nors pati Florencija, palyginus, nėra didelis miestas, kažkur kaip Kaunas, apie 350 tūkstančių gyventojų, bet ji didinga savo kultūrinių paveldo objektų gausa ir sukauptų meno vertybių lobiais. Beje, pats istorinis Florencijos centras nėra didelis ir visą laiką pilnas žmonių, o už miesto centro – transporto kamščiai, spūstys. Sugrįžus iš Florencijos į Vilnių, čia esantys kamščiai – juokingi.

- Keliaujant po Italiją, matyt, teko aplankyti ir Pompėją. Koks jausmas apima stovint ten, kur laikas tarsi sustojo po Vezuvijaus išsiveržimo?

- Stebina tas faktas, kad prieš kelis tūkstančius metų ten jau buvo susikūrusi tokio aukšto lygio civilizacija. Juk tuo laiku mūsų protėviai dar žeminėse ar palapinėse gyveno. Net sunku įsivaizduoti, kad tuo metu Pompėjoje jau buvo šaligatviai, grįstos gatvės, vandens kraniukai atsigerti. Man labai patiko toks faktas, kad būtent Pompėjoje buvo diskvalifikuota sporto komanda už tai, kad jos fanai sukėlė muštynes. Va, iš kur paplito fanų siautėjimo bacila. Ir kai eidama pasižiūri į snaudžiantį Vezuvijų, pasidaro nejauku prisiminus, kaip pirmame mūsų eros amžiuje jis po pelenais palaidojo aukšto lygio civilizaciją.

- Dalia, ar esi laiminga žinodama, kad tuoj rankose laikysi savo knygą?

- Apie tai niekada net nesvajojau, bet po to, kai gimė idėja ir ją pavyko įgyvendinti, esu laiminga, - sako mano pašnekovė Dalia Smagurauskaitė, kurios knyga „Toskana. Florencija: magiška žemė“ jau keliauja po Lietuvą. O vasario 21 d. 19 val. ji kartu su Italijos ambasadoriumi Lietuvoje I.E.Stefano Talianide Marchio ir leidyklos „Aukso pieva“ atstovais pristatys knygą Knygų mugėje „Litexpo“ parodų rūmuose. Knyga bus pristatyta ir Vilniaus centrinėje bibliotekoje, Žirmūnų 6, vasario 26 d. 17 val., o gal po kurio laiko ir gimtuosiuose Dalios Švenčionėliuose.

Ir dar, baigdamas norėčiau palinkėti jai ir toliau tęsti pradėtą darbą. Juk vien apie Italiją dar galima parašyti ne vieną knygą.

Algis JAKŠTAS