Kas Lietuvoje nežino kaštonų? Tiesa, kaštonas – ne mūsų kraštų medis – jis kilęs iš Balkanų, bet dabar labai paplitęs ir mėgstamas Lietuvoje. Tai itin dekoratyvūs net iki 36 m aukščio išaugantys medžiai. Ir vainikai jų puošnūs, ir žiedai tarsi degančios žvakės papuošia mūsų gražiausiąjį mėnesį – gegužę...

Kaštonų žiedų medus tinka organizmui stiprinti, kosuliui malšinti. Vertingi yra spiritiniai kaštonų antpilai, kurie naudojami skaudamiems sąnariams įtrinti, nuo kojų venų išsiplėtimo, hemorojaus, vidurių užkietėjimo. Kaštonas gydo nemigą, blogą nuotaiką, ramina, padeda nugalėti baimę, todėl dažnam mūsų vertėtų nuolat nešiotis kišenėje kelis kaštono vaisius. Naudojami kaštonai ir kosmetikos pramonėje, ir dar daug kur.

Deja, daugelį mūsų gerokai liūdina tai, kad kaštonų lapus labai intensyviai pakenkia keršoji kaštoninė kandelė (Cameraria occhridella). Ši kandelė, kilusi iš Makedonijos, masiškai plisti pradėjo 1985 m. Pirmą kartą Lietuvoje kenkėjas buvo pastebėtas 2002 m. rudenį Klaipėdos priemiestyje Smiltynėje. 2003-2004 metais šie drugiai neaptikti. 2005 metais vėl pastebėtas masinis jų išplitimas. Didžiausi židiniai yra susiformavę Vilniuje, Kaune, Rudaminoje, Kalvarijoje ir Smiltynėje.

Keršoji kaštoninė kandelė – šviesiai rudas arba pilkšvas su skersai einančiomis trimis balkšvomis juostelėmis 3-4 mm ilgio drugys. Lerva iki 6 mm ilgio šviesiai ruda, su ruda juostele išilgai kūno. Lėliukė tamsiai ruda. Skraido nuo balandžio pabaigos iki rugsėjo. Pirmieji suaugėliai atsiranda balandžio pabaigoje, tuomet juos galima aptikti ant besivystančių lapų ir kelmų žievės. Kiaušinius dažniausiai deda išilgai lapo prie pagrindinės gyslos. Pirmos stadijos lervos įsigraužia į lapą ir ten suformuoja 3-4 cm dydžio gumbelius, vadinamus „minomis“. Pažeisti lapai ruduoja, džiūsta ir nukrenta. Juose žiemoja lėliukės.

Vienas iš paprasčiausių kaštonų apsaugos būdų – nuolat šalinti nukritusius jų lapus, kol juose besivystantys kenkėjai dar nespėjo pereiti vėl ant medžių. Surinktus lapus reikia sukompostuoti ir pridengti kitomis kompostui naudojamomis medžiagomis, tačiau nerekomenduojama lapų deginti, kad dūmai neterštų aplinkos.

Kaštonų lapų rinkimas ir kompostavimas tik tuomet bus veiksmingas, jei tai bus daroma visuotinai, o ne pavienėse vietose, nes kaštoninės kandelės vasarą atskris iš tų vietų, kur lapai nebus pašalinti. Efektyvi profilaktinė priemonė – inkilų kėlimas didžiosioms zylėms, naudingiems sodo paukščiams, naikinantiems kenkėjus.

Generalinė miškų urėdija kartu su organizacijos „Mes darom“ atstovais susivienijimu „Žali.lt“ šių metų spalio 2 dieną organizuoja akciją „Gelbėkime kaštonus“. Švenčionėlių ir Nemenčinės miškų urėdijos kviečia visuomenę nebūti abejingais ir dalyvauti akcijoje išsaugant kaštonus ateities kartoms. Akcija turi tęstis tol, kol ant žemės rasis vis nauji nukritę lapai. Norintieji gauti patarimų ar dalyvauti gali kreiptis į artimiausią miškų urėdiją ar girininkiją. Švenčionėliuose - tel. 8 686 15426, Nemenčinėje - tel. (8 5) 2381550.

Pirmasis būrys talkininkų jau rugsėjo 30 d. dalyvavo Švenčionėlių urėdijos organizuotoje kaštonų lapų grėbimo akcijoje.

Onutė GYLIENĖ
VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistė
Šarūnas LAUŽADIS
VĮ Nemenčinės miškų urėdija specialistas