Šis simbolinis pavadinimas, kaip joks kitas tinka jau penktą dešimtmetį įpusėjusiam Lazdinių-Adutiškio folkloro ansambliui, nes iš tikrųjų dviejų kaimų dainingiausius žmones sujungė daina. Ansamblio pradžių pradžia Lazdinių kaime, nes kaip tik ten 1969 metais susirinkusios po darbų ir pradėjo kartu dainuoti Lazdinių kaimo moterys.

Matyt, neatrasiu Amerikos, jei pasakysiu, kad nepaisant visų okupacijų Adutiškio krašto žmonės saugojo ir puoselėjo iš kartos į kartą perduodamas dainas, sutartines, papročius, nes tai gerai žinoma tiesa visoje Lietuvoje. Prisimenu, kai prieš keletą metų kalbinau visus tuos metus ansambliui vadovaujančią mokytoją Palmirą Krivickienę, koks buvo įspūdis, kai ją pakvietė vadovauti ansambliui, ji atsakė: „Sunku net apsakyti Lazdinių kaimo moterų meilę savo gimtinei, šiam nuostabiam Lietuvos kampeliui. Aš tiesiog žavėjausi, kaip jos vieną po kitos dainavo dainas. Ir tai buvo unikalios dainos, skirtos įvairiems gyvenimo atvejams. Nustebino tada ir puikus papročių žinojimas. Visa tai vėliau ir tapo kertiniais pagrindais kuriant Lazdinių, o vėliau ir Lazdinių-Adutiškio folkloro ansamblių programas. Pagrindinė ansamblio atsiradimo priežastis, ko gero, buvo Lazdinių laiko moterų meilė dainai“. Taip tada kalbėjo Palmira Krivickienė.

Lazdinių, o vėliau Lazdinių-Adutiškio folkloro ansamblis nuo 1969 metų nuėjo ilgą kūrybinės veiklos kelią. Sugebėjo išgyventi ir išlikti per visas krizes. Ansamblio repertuare daugiau nei 120 unikalių dainų, apie 40 ratelių, 20 šokių. Viena svarbi detalė – visa tai perimta iš pateikėjų, o tai labai svarbu siekiant autentiškumo ir tęsiant Adutiškio krašto žmonių išsaugotas tradicijas. Tuo ir unikalus šis kolektyvas, ir, matyt, ne veltui Lazdinių-Adutiškio folkloro ansamblio atliekamos sutartinės įrašytos į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Beveik pusšimtis ansamblio dainų ir instrumentinė muzika įrašyta Lietuvos radijuje. Šio kolektyvo kūrybinį brandumą parodo ir sukurtos etnografinės programos: „Advento vakaravimai“, „Krikštynos“, „Kareivėlio palyda“, „Parugės“, „Rugiapjūtės pabaigtuvės“. Ir tas kūrybinis unikalumas ir produktyvumas neliko nepastebėti. 2000 metais vienam pirmųjų Lietuvoje ir pirmam Švenčionių rajone Lazdinių-Adutiškio folkloro ansambliui buvo įteiktas Lietuvos liaudies kultūros centro įsteigtas apdovanojimas „Aukso paukštė“. „Šis apdovanojimas – tai ilgo ir kruopštaus mūsų darbo įvertinimas, nes kiekvieną programą mes ruošdavome kruopščiai, daug repetuodavome, visada kėlėme ir keliame sau pačius aukščiausius reikalavimus. Svarbiausias iš jų – autentiškumo atitikimas“, - tai ansamblio vadovės Palmiros Krivickienės mintys. Beje, ir pati vadovė už indėlį puoselėjant unikalų Adutiškio krašto paveldą apdovanota ne vienu apdovanojimu.

Ne tik gimtajame Adutiškio krašte, ne tik Švenčionių rajono šventėse dainavo ir savo programas rodė Lazdinių-Adutiškio folkloro ansamblis, bet dalyvavo pasaulinėse Lietuvos dainų šventėse, koncertavo Rusijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje. Žinoma, daug kas pasikeitė per tuos 45 kūrybinės veiklos metus ansamblyje, arti trisdešimties kolektyvo narių jau iškeliavo Anapilin, ir vadovauti ansambliui Palmirai Krivickienei jau kuris laikas padeda Stanislovas Rumbutis.

Lazdinių-Adutiškio ansamblis šiuo metu yra vienintelis perėmęs sutartinių atlikimą iš pateikėjų. Kalbant apie tęstinumą, džiugina tas faktas, kad kartu su Lazdinių-Adutiškio ansambliu scenoje matome ir jaunimą – Adutiškio vidurinės mokyklos ansamblį „Vosilkėlė“. Smagu, kai jaunimas su tokiu pat entuziazmu dainuoja savo krašto dainas, gilinasi į papročius, tradicijas, tai garantas to, kad šimtmečius saugotos ir puoselėtos Adutiškio krašto tradicijos, dainos, unikalios sutartinės neišnyks ir 21-ame amžiuje, o daina, sujungusi Lazdinių ir Adutiškio dainingiausius ir muzikaliausius žmones ir toliau švies kelrode žvaigžde.

„Mes viską darėme ir darome iš meilės dainai, savo krašto papročiams. Didžiausias užmokestis mums buvo galimybė dainuoti, žiūrovų aplodismentai. Aš noriu, kad dainuotų jaunimas, kad dainuotų visa Lietuva, nes kai dainuoji, nelieka blogų minčių, o Lietuva tampa dar gražesnė. Kai dainuoja jaunimas, ir mes tampame gražesni. Džiaugiuosi, kad mūsų jaunimas dainuoja“, - per pernai vykusią Lazdinių-Adutiškio folkloro ansamblio 45-mečio šventę sakė ansamblio vadovė gerb. Palmira Krivickienė, ir šie jos žodžiai tarsi priesakas tiems, kurie eis tolimais 1969 metais prasidėjusiu ansamblio kūrybos ir tradicijų išsaugojimo keliu, ir nors tas kelias ne visada bus rožėmis klotas, bet žinodamas Adutiškio krašto žmonių sveiką užsispyrimą, tikiu, kad dvi gyvenvietes – Lazdinių ir Adutiškio – sujungusios dainos skambės dar labai labai ilgai.

Algis JAKŠTAS