Kai kas Velykų šventės stalą bando pasipuošti pataisais. Šie jautrūs nykstantys augalai nuolat nukenčia nuo žmogaus rankos, o naujas pataisas išauga tik per 20-30 metų. Dar 2000 metų balandžio 27 dieną Aplinkos ministras pasirašė įsakymą Nr. 173. Jame primenama, kad šiuos augalus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais, išskyrus jų sporines varputes, naudojamas vaistinei žaliavai. Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Dvi iš šių rūšių – patvankinis pataisiukas ir statusis atgiris – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Be pataisų į Aplinkos ministro patvirtintą Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą įrašyta ir daugiau augalų rūšių. Draudžiama išrauti, skinti ar kitaip naikintidvišakę ir trivarpę padraikas. Skinti ir prekiauti visų rūšių vandens lelijų ir šilagėlių žiedais. Taip pat draudžiama išrauti, iškasti su šaknimis ar kitaip naikinti šių rūšių augalus: paprastąjį burbulį, miškinę leliją, lieknąją plukę, pavasarinę raktažolę, didžiažiedę rusmenę. Minėtas įstatymas draudžia skinti ir prekiauti paprastosios pakalnutės žiedynais bei lapais, išskyrus jų rinkimą vaistinei žaliavai.

Nepaisantiems Aplinkos ministro įsakymo, gresia administracinė atsakomybė. Už saugomų augalų neteisėtą rinkimą, paėmimą iš natūralios aplinkos numatyta iki 289 eurų bauda, o už augavietės sunaikinimą (raunant pataisus jų augavietė sunaikinama) – iki 144 eurų.

Po švenčių išrautos pataisų šakelės, ko gero, atsidurs šiukšlių dėžėse. Tad ar verta jas beatodairiškai naikinti? Neilgai trukus miškuose pražys šilagėlės ir pakalnutės. Pasigrožėkime jų žiedais miške, nufotografuokime juos. Tada ir kitų metų pavasarį vėl galėsime džiaugtis jų žiedais ne tik mes, bet ir kiti, kurie mėgsta lankytis miške ir stebėti pavasarinius augalus. Būkime supratingi ir saugokime mus supantį gamtos grožį!

Onutė GYLIENĖ