Įdarbinti saulę, pasikinkyti vėją ar skverbtis į žemės gelmes?
2015 m. birželio 20 d. šeštadienis, Nr.57 (1481) |
Lietuvoje auga susidomėjimas saulės energijos naudojimo galimybėmis senos statybos daugiabučiuose. „Ateityje neišvengiamai teks vis aktyviau pasitelkti atsinaujinančius energetikos išteklius,“ - mano Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vadovas Romualdas Patalavičius. Pasak jo, daugiabučių šildymui vėjas netinka, bet saulė ir geoterminis šildymas – kuo puikiausiai.
Naujovės tausoja aplinką
Seno daugiabučio namo sienų, stogo šiltinimas, langų keitimas jau įprastas vaizdas. Bet kartais, nors dar ir labai retai, tenka pamatyti ir akiai neįprastų vaizdų, kaip antai stiklo vamzdelių karūnas ant stogų. Norėdami sutaupyti daugiau, apie tolimesnę perspektyvą galvojantys gyventojai ryžtasi diegti naujoves. Pasak Romualdo Patalavičiaus, tuo pačiu tai ir didelė dovana gamtai. Nors alternatyvių energijos šaltinių įrengimą, remia valstybė, kompensuodama 35% išlaidų kaip ir įdiegus kitas šilumą tausojančias priemones, jo įsitikinimu, aplinkai draugiškų atsinaujinančių išteklių panaudojimą reikėtų papildomai skatinti finansinėmis subsidijomis. Saulės kolektorių, baterijų, geoterminio šildymo įrengimas tausoja aplinką, prisideda prie taršos mažinimo, bet yra gana brangus. Dėl papildomų išlaidų renovuojant daugiabučius gyventojams nelengva susitarti. Vis dėlto pažangių pavyzdžių Lietuvoje jau turime.
Stiklo „karūnos“ ant stogų
Kaune vieno 54 butų daugiabučio bendrijos nariai, renovuodami namą, nusprendė pasinaudoti moderniomis technologijomis ir įdarbinti saulę. Tai papildomai kainavo apie 50 tūkst. eurų. Saulės kolektorių įrengimas turėtų atsipirkti maždaug po 3 – 4 metų. Name su saulės kolektoriumi gyvenantis Audrius Jakimavičius pasakojo, kad ant devynaukščio stogo įrengti du vamzdeliniai saulės kolektoriai, skirti vandeniui šildyti. Kai dangus su pragiedruliais, vanduo įkaista iki 40 laipsnių, kai labai saulėta – iki 70.
Sistema pritaikyta šildyti ne tik vandenį, bet ir radiatorius. Balandžio – spalio mėnesiais saulės energijos pašildytas vanduo naudojamas ir būstams pasišildyti, bet šaltaisiais mėnesiais jo šildymui neužtenka.
Ir šildo, ir vėdina
Alternatyvūs energijos šaltiniai renovuojamuose daugiabučiuose, bent jau kol kas, paprastai įrengiami karštam vandeniui ruošti. Saulės kolektoriai vandenį efektyviai šildo tik saulėtais mėnesiais, o kita naujovė - šilumos siurblys - ištisus metus. Be to, jo pagaminta šiluma trečdaliu pigesnė negu centralizuotai tiekiama. Šilumos siurblys ne tik taupo energiją, bet ir sukuria bute komfortą. Jis surenka iš patalpų per ventiliacijos angas išeinančio oro šilumą ir grąžina ją atgal į pastatą vėdinimui ir šildymui. Tai ypač aktualu namuose, kur yra per didelė drėgmė ir pavojus, kad gali atsirasti (arba jau yra) pelėsis.
Šiluma iš žemės gelmių
Norint ne tik pasikaitinti vandenį, bet ir šildytis namą, naudojant alternatyvius energijos šaltinius, diegiamas geoterminis šildymas. Pasinaudoję daugiabučių atnaujinimui teikiama valstybės parama, geoterminį šildymą pirmieji Lietuvoje išbandė dzūkai. Pavyzdžiui, Alytaus gyventojai džiaugiasi kone tris kartus sumažėjusiomis sąskaitomis. Net šalčiausią žiemą vidutiniam 60 kv.m. butui šildymas kainuoja iki 150 eurų už visą sezoną. Skaičiuojama, kad geoterminis šildymas atsiperka per maždaug 7 metus.
Laukia aktyvios paramos
ES skiria didelį dėmesį klimato kaitos problemoms spręsti, o alternatyvūs energijos šaltiniai, jeigu būtų plačiai naudojami, duotų apčiuopiamą efektą. Sveikintina, kad geroji patirtis šalyje jau yra. Renovuotų daugiabučių su saulės kolektoriais jau yra Kaune, Panevėžyje (pradėjo pirmieji), Klaipėdoje, Vilniuje ir kt. miestuose. Įdarbinus saulę, vasarą namo gyventojams nebereikia mokėti už vandens pašildymą.
Alternatyvi sistema neleidžia visiškai atsisakyti šildymo ir vandens paruošimo šaltaisiais mėnesiais. Tačiau investavę gyventojai ilgainiui sutaupo, gaudami gerokai mažesnes sąskaitas.
Irena PAULIUKEVIČIENĖ