Mes turime 45 svečius online

Apsilankymų šiandien:280
Apsilankymų vakar:667
Apsilankymų šį mėn.:11602
Apsilankymų iš viso:1532529

Vietovardžiai – unikalus paveldas

2015 m. liepos 22 d. trečiadienis, Nr.53 (1489)

Keityba ir „prekyba“ vietovardžiais

Tūlas ponaitis D.Lukas „Švenčionių krašto“ laikraštyje siūlėsi Činčikų kaimo vietovardį nusipirkti už 1000. Suma nemaža, bet pardavėjo neatsirado. Tenka tik apgailestauti, kad yra toks „patriotinių“ nuostatų savininkas, kuris dabar viešina naują verslo rūšį – prekybą vietovardžiais.

Mano vertinimu, pagiriamojo žodžio nusipelnė Činčikų kaimo bendruomenės pirmininkė Laima, išdrįsusi laikraščio puslapyje išsakyti savo nuomonę dėl kaimavardžio pavadinimo „prekybos“. Kaimo vardas „Činčikos“ – retas. Galbūt šis pavadinimas pirminis. Jo kilmė neaiški. Būtų smalsu užtikus pavadinimo kilmės ištakas. Gal kaime pasakojamos kokios legendos? Galimos prielaidos, jog kaimavardis išlikęs iš gilios amžių glūdumos, gal net iš XIII a., kai mūsų krašte 1258 m. totorių ordos degino pilis.

Iki šiol vietovardžių keityba buvo daugiausia politikų ir politinių ambicijų sfera. Vokiečiai, nukariavę baltų genties prūsų žemes, jų sostinę Karaliaučių pasivadino Kionigsbergu. Po septynerių amžių vokiečius nugalėję sovietai, tam miestui suteikė komunistų lyderio Kalinino vardą ir pavadino Kaliningradu. Rusija XVII a. naująjį savo miestą prie Baltijos jūros pasivadino Peterburgu, jo įkūrėjo, caro Petro I vardu. Nugalėję carizmą, bolševikai miestui suteikė Lenino vardą. Žlugus komunistinei santvarkai Rusijoje, miestui buvo grąžintas pirminis pavadinimas.

Tokių pavyzdžių, kai dėl socialinių pokyčių ar dėl pakitusios gamtinės aplinkos kito ir vietovardžiai, apstu rajone bei Švenčionių mieste. Kadangi 2015-ieji metai Lietuvoje paskelbti etninių regionų metais, manau, tikslinga pateikti nors siauros apimties informaciją apie mūsų, Švenčionių, miesto nors poros gatvių pavadinimų kaitą.

 

Švenčionių gatvių pavadinimų kaita

Švenčionių mieste, vienų iš seniausių Strūnaičio ir Partizanų gatvių pavadinimai kito po kelis kartus.

Trijų kilometrų ilgio Strūnaičio gatvės pavadinimas nuo XVII a. keitėsi mažiausiai penkis kartus. Seniausias dabar žinomas jos pavadinimas – Požerės (Paežerės) kelias. Gatvė tęsėsi pakrante buvusio ežero, kurio vardas, manoma, buvo Šventas. Tyrinėtojai spėja, kad nuo jo galėjo kilti ir Švenčionių miesto pavadinimas. Jau XVII a. istoriografijoje ši gatvė vadinama Mylių vardu. Per ją tiesėsi svarbus kelias, vedęs ir per Mylių kaimą. Myliai tuo laikotarpiu buvo apylinkės centras, turėjo maldos namus, veikė mokykla. Nuo XIX a. ketvirto dešimtmečio sparčiai pradėjo augti Naujasis Strūnaitis. Jame veikė bažnyčia. Nusipirkę žemės valdas, į naująją gyvenvietę kėlėsi pasiturintys ūkininkai. Jie užtvenkė Kunos upelį, įsirengė vandens malūną. Nusitiesė ir kelią iki Mylių gatvės. N.Strūnaičio gyvenvietė tapo svarbesne už Mylius. Myliuose po 1863 m. sukilimo numalšinimo sumažėjo gyventojų, daug jų buvo ištremta. Ir Švenčionių miesto valdžios sprendimu Mylių gatvei suteiktas Strūnaičio gatvės pavadinimas, nes per ją tiesėsi kelias į naująjį administracinį centrą – Strūnaitį. Turi ši gatvė ir „pravardę“ - Slabada.

Pokariu minimai gatvei buvo suteiktas Komjaunimo pavadinimas, nes joje gyveno daug sentikių jaunimo, kurie masiškai stojo į komjaunimo organizacijos gretas. O gal lėmė šioje gatvėje gyvenusių rusakalbių partinių darbuotojų žodis, turėjusių aukštus postus rajono valdžioje. Pasikeitė santvarka. Atgimimo laikotarpiu buvo grąžintas Strūnaičio gatvės pavadinimas.

Kelis kartus kito ir dabartinės Partizanų gatvės vardas. Ji irgi tiesėsi dabar jau užakusios, o kitados buvusios vandenvietės pakrante, vadinamos Papalte. Rytinėje pakrantės pusėje kūrėsi totorių atžalos. Jie, palikę tėvų namus rytinėse miesto prieigose dūlančių Trakų ir Cegelnės kaimuose, lizdus sukosi mieste. Totorių kolonija plėtėsi pelkėtame ruože. XIX ir XX amžių sandūroje tas ruožas jau vadinosi Totorių gatve. Dėl šios gatvės pavadinimo XX a. pabaigoje Švenčionių mieste vyko ne tik diskusijos, bet ir pilietinės akcijos. Į jas buvo įtraukti rajono vadovai, Lietuvos Seimo nariai. Apie jas rašė dienraštis „Lietuvos rytas“. Lenkai reikalavo gatvę pavadinti Žvirkos vardu. Priežastis: 1933 m., lenkų okupacijos laikotarpiu šiai miesto gatvei, tada vadintai Totorių vardu, buvo suteiktas F.Žvirkos vardas. Taip buvo pagerbtas Švenčionių mieste gimusio Lenkijos lakūno, vieno iš aviacijos sporto pradininkų Francišeko Žvirkos atminimas. Tačiau neilgam. 1941 m., užėmus vokiečiams Švenčionis, gatvė pervadinta Partizanų vardu, nes lenkų gen. Želigovskio okupacijos metu šioje gatvėje veikė lietuvių partizanų štabas. Pokariu gatvė pavadinta Pionierių vardu. Paskui sovietinis didvyris B.Urbonavičius išsireikalavo, kad gatvė vadintųsi Partizanų vardu, nes jo vadovaujami partizanai karo metu susprogdino joje veikusią vokiečių elektrinę, kurios pastatas išliko iki šiol. Sovietinio partizano žodis – vietinei valdžiai įstatymas.

Švenčionių miesto totorių bendruomenė irgi galėjo pateikti savo argumentus. Juk gatvė turėjo ir Totorių pavadinimą. Tačiau totorių bendruomenė, dėl mažo narių skaičiaus, gatvės pavadinimo kaitos akcijoje nedalyvavo.

Beveik du trečdaliai Partizanų gatvės tiesiasi per teritoriją, kuri XIX a. pabaigoje, kaip mini istorikas B.Kviklys, dar buvo vadinama Papalte. Papaltės pavadinimas kildinamas iš dabar jau užaugusio, šioje teritorijoje buvusio Palčio vardu vadinto seklaus ežerioko. Jo likučių klampynė, buvusi Partizanų gatvės vakarinės ir Ramiosios gatvės šiaurinėje dalyje išliko iki XX a. vidurio. Kraštotyrinėje literatūroje yra užuominų, kad į šią klampynę buvo sumesti keli 1863 m. sukilimo dalyvių kūnai, nužudyti kitoje Ramiosios gatvės pusėje buvusiame kazokų štabe. Kiti nužudytų sukilėlių kūnai užkasti buvusio kazokų štabo kieme.

Geografai mini, kad Šiaurės Rytų Lietuvos pakraštyje ir prie jo prigludusiame Gudijos krašte XVII-XIX a. pastebimai pažemėjo ežeruose vandens lygis. Seklesni ežerai nuseko. Taip atsitiko ir minimam Palčio vandens baseinui. Pradžioje gyventojai kūrėsi aukštesnėje ežeriuko pakrantėje, dabartinės Partizanų gatvės rytinėje pusėje. Nusekus ežerui, buvo užstatoma ir vakarinė dalis nuo dabartinės Ramiosios iki Lentupio gatvių.

Paminėto ginčo metu lenkai ir lietuviai buvo teisūs, turėjo svarius argumentus dėl gatvės pavadinimo. Tačiau abiejų pusių argumentai buvo tik paskutinio laikotarpio faktai. Akcijos dalyviai neturėjo išsamios informacijos apie Švenčionių miesto teritorijoje vykusius gamtinius pokyčius. Seklių vandenviečių nusekimas labai atsiliepė Švenčionių miesto istorinės praeities vertinimui. Manau, jei minimai gatvei būtų buvęs suteiktas senasis, vandenvardinis vietovardis – Papaltė, tai ir akcijos būtų buvusios betikslės. Toks pavadinimas nežeistų tautinių ambicijų ir turėtų sąsają su Švenčionių miesto gamtine ir geografine praeitimi, atgaivintų jau gyventojų užmirštą, bet istoriografijoje dar vis minimą Papaltės vietovardį.

Antanas KARMONAS

 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis