Mes turime 294 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2538
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12725
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88755
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Švč. Marijos pavyzdys – kelrodė žvaigždė visoms motinoms

2015 m. rugpjūčio 12 d. trečiadienis, Nr.59 (1495)

1950 m. lapkričio 1 d. popiežius Pijus XII savo apaštalinėje konstitucijoje paskelbė, kad Nekaltoji Dievo Motina, visuomet Mergelė Marija, baigusi savo žemiškąjį gyvenimą, buvo su kūnu ir siela paimta į dangaus garbę. Tai santrauka to, ką mes kiekvienais metais rugpjūčio 15 d. švenčiame.

Aišku, pirmiausiai ši šventė yra tikėjimo šventimas. Mes švenčiame nuostabų Dievo buvimą, Jo veikimą ir Jo malones, kurias Jis teikia savo kūriniams.

Tačiau, kita vertus, tai yra ir mums kažkokia pagalba einant tikėjimo keliu. Neišklysti iš to tikėjimo kelio. O tuo pačiu motyvuoti, padrąsinti ir palengvinti.

Pirmiausiai pati situacija, kuriais metais yra paskelbiama ši dogma tai pat yra labai svarbi. Visai neseniai buvo pasibaigęs žiaurus II Pasaulinis karas, kuris nusinešė daugybės žmonių gyvybes, o taip pat daug liko suluošintų žmonių, praradusių savo artimuosius. Ir daugelio žmonių gyvenimai buvo visiškai sugriauti ir sulaužyti. Taip pat šis karas atskleidė neapykantą ir nusikaltimus žmogiškumui, holokausto problemas. Šiuo atveju žmogus buvo niekas, o viršų užėmė klaidinga ideologija. Ir be abejonės patys žinome, kad blogybės nesibaigė II Pasauliniu karu, ypač mūsų kraštuose, kur buvo sovietų sąjunga. Čia toliau buvo niekinamas žmogus, jo prigimtis, jo kūnas, visi dvasiniai dalykai.

Todėl tokiame kontekste labai svarbu rasti ne tik atsakymus, bet ir kelią, kaip iš šito išeiti. Kokia tolimesnė kryptis? Ką man tikėjimas gali duoti? Kaip jis gali man atsakyti?

Grįžtant prie Švč. Mergelės Marijos reiktų atkreipti dėmesį, kad Jos gyvenimas, kuris yra dažnai perdėtai supaprastinamas, nebuvo lengvas. Daug dalykų galime perskaityti tarp Šventojo Rašto eilučių. Ir jos mums dažnai kalba apie skausmą. Apie sielvarto ir skausmo kalavijus. Apie netektį savo vienatinio Sūnaus. Apie Jos Sūnaus nužudymą, kančią. Neapykantą Jos Sūnui. Sunkų tikėjimo kelią. Sunkų patikėjimą Dievo planu Jos ir Jos Sūnaus gyvenime.

Juk panašius dalykus po karo patyrė daugybė motinų, kurių sūnūs žuvo kare ar liko suluošinti. Žmonės gyvena neapykantoje, susiskaldyme.

Marijoje, kuri jau nuo senų laikų liaudies ir Bažnyčios mokytojų buvo pripažįstama, kaip ta, kuri paimta į dangų su kūnu ir siela, tik oficialiai Bažnyčios dar buvo nepaskelbta, Bažnyčia duoda žmonėms kelią ir atsakymą. Ji šiuo atveju labai tiko, nes buvo labai panašūs išgyvenimai. Todėl Ji tampa atsakymu, kas visų mūsų laukia po šio gyvenimo, po įvairių kančių. Marija tampa kaip mirties nugalėtoja. Ją Sūnus pasiima su savimi į dangų. Todėl ir visi sunkūs dalykai mūsų gyvenime, kurie atrodo neįveikiami ir nesibaigiantys įgauna visai naują prasmę. O taip pat čia yra ir žmogiškumo, ištikimybės Dievui, o t.y. tiesai, gėriui – išaukštinimas. Tai kuo žmonės tikėjo, dėl ko jie buvo persekiojami, nekenčiami – įgauna prasmę.

Deimantas BRAZIULIS

Kunigas

 
Reklaminis skydelis