Mes turime 300 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3289
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13476
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89506
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Baltijos kelias ir ketvirtis amžiaus laisvos Lietuvos

2015 m. rugpjūčio 22 d. šeštadienis, Nr.61 (1497)

Istorijos puslapiuose rašoma, kad nuo senų senovės lietuvius puolė, žudė, niokojo, degino, tačiau tautos karžygiai išsivaduodavo ir vis labiau brangindavo laisvę. Lietuvių nepailstama laisvės kova įrodo, kad nesitaikstymas su nutautinimu yra verta savo protėvių didžių žygių. Dvidešimto amžiaus aštuntas dešimtmetis prasidėjo taikiu išsivadavimu iš Sovietų Sąjungos gniaužtų.

Baltijos kelio idėja kilo 1989 metų pavasarį, rengiantis paminėti penkiasdešimtąsias Molotovo-Ribentropo pakto gėdingąsias metines. 1988 metais tai sukakčiai Estijos, Latvijos ir Lietuvos laikraščiai jau buvo išspausdinę slaptųjų protokolų tekstus, Vilniuje įvyko sandėrio sukakčiai skirtas didysis mitingas, Taline - mokslinė konferencija ir mitingas, Rygoje - demonstracijos. Per tą laiką Sąjūdis ir Estijos bei Latvijos liaudies frontai ėmė glaudžiau bendradarbiauti, todėl buvo galima pagalvoti apie vieningą akciją. Tačiau reikėjo rasti būdą, kuriuo savo valią galėtų išreikšti ir visi Estijos, Latvijos bei Lietuvos žmonės. Sąjūdžio Seimo taryboje ne kartą svarstyti įvairūs variantai, kol 1989 metų balandį iškilo gyvosios žmonių grandinės per šalis, kurias palietė Molotovo-Ribentropo paktas, idėja. Lietuvoje Sąjūdis jau buvo organizavęs panašią akciją 1988-ųjų rudenį, kai Gyvybės žiedu buvo apjuosta Ignalinos AE, protestuojant prieš jos trečiojo bloko statybą. Taigi iš pradžių planuota nutiesti gyvąją grandinę nuo Suomijos iki Rumunijos, per visas šalis, kurias palietė Molotovo-Ribentropo pakto slaptieji protokolai. Norėta ją pavadinti „Gyvąja siena“ – tarsi atsitverdami ja nuo Sovietų Sąjungos.

1989-ųjų vasaros Sąjūdis, kuris anksčiau deklaravo suverenitetą atsinaujinusios SSRS sudėtyje, jau buvo pareiškęs, kad galutinis jo tikslas – Lietuvos nepriklausomybė. Sovietų Sąjungos vadovai įtikinėjo save ir visą pasaulį, kad šį tikslą skelbia tik saujelė politinių ekstremistų, kurių nepalaiko liaudis. Baltijos kelias akivaizdžiai parodė, kad šio tikslo siekia ne tik Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai, bet ir visos trys tautos. Baltijos kelias parodė trijų tautų jėgą ir organizuotumą šiame savotiškame referendume už nepriklausomybę. Be to, Baltijos kelias pralaužė informacijos blokadą, nes jo vaizdai pateko į pirmąsias užsienio televizijų žinių minutes ir pirmuosius laikraščių puslapius. Apie mūsų taikią kovą už nepriklausomybę sužinojo visas laisvasis pasaulis.

1989 m. rugpjūčio 23 d. masinė Baltijos tautų akcija „Baltijos kelias“ pranoko visus skaičiavimus ir lūkesčius. 2 mln. žmonių rankų grandine sujungė 620 kilometrų nuo Vilniaus (Gedimino bokšto) per Rygą (Laisvės paminklas) iki Talino (Tompėjosbokšto). Stovėjusieji Baltijos kelyje demonstravo taikų ryžtą būti nepriklausomi. Trys Tautos parodė gražiausią savitarpio supratimą, solidarumą ir vienybę. Kiekvienoje Baltijos kelio atkarpoje, kur stovėjo žmonės iš rajonų, miestų, vyko mitingai, juose dalyvavo Sąjūdžio tarybos nariai bei TSRS liaudies deputatai iš Lietuvos. Jų dėka kartu su latviais, estais bei Rusijos demokratinėmis jėgomis pavyko 1989 m. gruodžio 24 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavime pripažinti Molotovo ir Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus negaliojančiais. Po dviejų metų pasaulis pripažino nepriklausomas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybes.

Lietuvoje Baltijos kelio ruožas buvo suskirstytas į 50 ruožų (pažymint 50 kančios ir nelaisvės metų – 50 metų nuo Molotovo ir Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo).

Žmonių entuziazmas buvo begalinis. Į Baltijos kelią jie važiavo ne tik organizuotai – autobusais, sunkvežimiais, bet ir savo automobiliais su šeimomis. Baltijos kelio koordinatoriai tokio srauto pavienių mašinų nesitikėjo. Baltijos kelyje plevėsavo daug vėliavų. Neįvyko nė vieno eismo įvykio. Daugelis miestų, rajonų žmonių vežėsi koplytstulpius ir juos statė savo atkarpoje. Kur stovėjo Švenčionių rajono žmonės buvo pastatytas Juozapo Jakšto sukurtas kryžius. Po dvidešimt metų tame pačiame kelio ruože buvo atnaujintas kryžius ir švenčioniškiai dar kartą prisiminė savo išgyvenimus bei lūkesčius. Šiandien, minėdami šią rugpjūčio 23 d. datą, prisimename tuos ryžtingus žmones, kurie nepabūgo ir ėjo tiesos vedami į ateitį, nešdami nepriklausomos Lietuvos vėliavą.

Nalšios muziejaus darbuotojai veda edukacinius užsiėmimus jaunimui, parengė parodą, kuri veikia jau nuo rugpjūčio18d.

Kviečiame rugpjūčio 25 d. 12 valandą visus Švenčionių rajono gyventojus į renginį Nalšios muziejuje, kurio metu demonstruosime sukurtą kinematografinį filmą apie Švenčionių rajono žmonių pasiruošimą ir dalyvavimą „Baltijos kelyje“.

Nadežda SPIRIDONOVIENĖ

 

 
Reklaminis skydelis