Atvykusi į savo bityną Santakos kaime ir pamačiusi prie keletą metų stovėjusio tuščio avilio skraidančias bites Marytė Laurinavičienė gerokai nustebo, bet dar didesnis jos nustebimas buvo, kai pamatė avilyje apsigyvenusį žalčiuką. Matyt, pastarasis į avilį pateko pro prieš kelis metus kiaunės išgraužtą skylutę. Marytė pabandė nekviestą svečią išprašyti lauk, bet tas mikliai pasislėpė. Bičių šeima sėkmingai gyveno naujuose namuose. O kaip įnamis? Po kurio laiko, jau rudeniop, atidariusi avilį bitininkė rado jau ne žalčiuką, o tikrą žaltį, ramių ramiausiai gyvenantį ir niekur nesiruošiantį kraustytis. Įdomu, kiek ilgai tęsis tas bičių ir žalčio gyvenimas. Bitėms žaltys negrasina ir nepavojingas, o žalčiui avilyje šilta, ir ko čia negyventi.

Algis JAKŠTAS