Mes turime 211 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4357
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21699
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:65682
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Darbo partija siūlo planą pabėgėlių krizei spręsti

2015 m. rugsėjo 9 d. trečiadienis, Nr.66 (1502)

Darbo partija, reaguodama į vis aštrėjančią pabėgėlių krizę Europos Sąjungoje, kuri neabejotinai palies ir Lietuvą, bei reaguodama į nepagrįstą ir jokių konstruktyvių sprendimų nenešančią opozicijos kritiką, parengė planą-pasiūlymą, kaip būtų galima išspręsti pabėgėlių krizę.

„Planas galėtų būti taikomas tiek ES, tiek Lietuvos ar bet kurios kitos valstybės lygiu, tačiau vieningas ir solidarus Bendrijos veikimas yra būtinas, norint pasiekti geriausią rezultatą. Ekonominių migrantų atskyrimas nuo karo pabėgėlių yra privalomas, nes leis smarkiai sumažinti pabėgėlių skaičių. Būtent ekonominių migrantų neatskyrimas ir buvo pirmoji didelė ES klaida, padaryta reaguojant į kilusią krizę. „Laikinosios apsaugos“ politikos taikymas galėtų būti tinkamas atsakymas į kilusią krizę“, – sako Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis.

Darbo partijos pasiūlymas krizei spręsti:

1. ES lygmeniu privalo būti sudarytas sąrašas šalių ar regionų, kurie šiuo metu yra karo zonose ir kuriuose žmonėms iš tiesų gresia mirtinas pavojus. Kalbant paprasčiau: aiškiai įvardinti šalis, kur krenta bombos ir miršta žmonės. Jeigu ES lygmeniu tai neįmanoma – tokį sąrašą sau gali sudaryti Lietuva ir pagal jį veikti.

2. Visus ES pasiekusius pabėgėlius būtina nedelsiant perkelti į specialiai tam įrengtas pabėgėlių stovyklas – negali būti nei kalbos apie laisvą jų judėjimą Šengeno zonoje. Pirmiausia to negalime leisti dėl saugumo sumetimų: apie riaušes, vagystes ir kitas nelaimes skaitome ir matome kiekvieną dieną, bet visų svarbiausia – terorizmo grėsmė. ISIS jau aiškiai pasakė, kad į Europą kartu su pabėgėliais keliauja ir jų infiltruoti kovotojai. Analitikai teigia, kad šiuo metu su pabėgėlių srautu jų pateko jau apie 4000. Kiek jų gali būti iš tikrųjų – nežino niekas. Jeigu leisime jiems laisvai judėti Bendrijoje – tai gali lemti dar nematyto masto išpuolius. Galų gale, jokiam ne ES piliečiui neleidžiame ES šalyse judėti laisvai ir nevaržomai – tam reikalingi asmens dokumentai, vizos. Kodėl milijonams pabėgėlių turime daryti išimtis?

3. Nedelsiant pradėti vykdyti programą, kad kiekvienas sulaikytas pabėgėlis privalo būti patikrintas, nustatyta jo kilmė ir migracijos tikslas. Jeigu tai žmogus ne iš karo zonos (žr. 1 punktą) – jis nedelsiant turi būti grąžintas iš kur atvyko. Jei tai ne karo pabėgėlis – kodėl turėtume juo rūpintis lyg jis toks būtų? Ekonominiai pabėgėliai privalo būti grąžinti. Nori emigruoti į ES – yra tam taisyklės, kiekvienas pasaulio pilietis gali čia susirasti darbą, gauti leidimą gyventi ir dirbti. Jeigu kažkas sugalvojo tiesiog nelegaliai kirsti sieną ir bandyti savo laimę kitaip – kodėl turėtume tai leisti jeigu neleidome to daryti anksčiau? Tai sudėtingas uždavinys, netruks visi staiga tapti karo pabėgėliais, vaidinti persekiojamus ir t.t., bet atsakingos institucijos privalo kuo geriau atlikti šį darbą.

4. Karo pabėgėliais privalome pasirūpinti. Privalome taikyti „laikinosios apsaugos“ politiką. Pabėgėlių stovyklos turi atitikti aukščiausius standartus: maistas, vanduo, kanalizacija, švietimas, internetas ir t.t. Jeigu pabėgę į ES žmonės tikrai bėgo nuo karo – mūsų humanitarinė pareiga yra jiems padėti, bet padėti taip, kaip ir padedama karo pabėgėliams visame pasaulyje – jiems suteikiamas saugumas tol, kol jų šalis purtoma konfliktų. Kai tik situacija ten stabilizuosis, privaloma pasirūpinti, kad jie saugiai grįžtų į savo tėvynę. Lygiagrečiai ES turėtų dėti visas pastangas kartu su Jungtinių Tautų Organizacija kuo greičiau spręsti konfliktus ir įvesti taiką, būtina sustabdyti karus ir leisti žmonėms grįžti namo.

5. Kadangi vienai ar kelioms valstybėms vis tiek būtų per sunku priimti visus pabėgėlius ir pasirūpinti stovyklomis, tame galėtų dalyvauti visos šalys: ar priimdamos dalį pabėgėlių, ar smarkiai prisidėdamos finansiškai. Tokiu būdu nebūtų užkrauta prievarta, kaip dabar priimti ir integruoti tūkstančius pabėgėlių, nes paprasčiausiai kažkas taip nusprendė. Kiekviena valstybė turėtų teisę ir netaikyti „laikinosios apsaugos“ priemonių. Jeigu Švedija, Vokietija ar Danija nori nedelsiant integruoti pabėgėlius savo valstybėse taip spręsdamos darbuotojų ir gyventojų trūkumo problemą – jų teisė tai daryti. Jeigu kitos mato, kad to nepajėgs – gali elgtis kitaip.

6. „Laikinosios apsaugos“ politika siųs aiškią žinią pabėgėliams, kad ES priims tik karo pabėgėlius. Ekonominiai migrantai bus grąžinti iš kur atvyko. Kai baigsis karai jų tėvynėse – bus grąžinti ir karo pabėgėliai. Niekas jiems nedraus prašyti prieglobsčio, bet tai turės būti daroma pagal galiojančius įstatymus.

„Šis planas – tik bandymas ieškoti sprendimo. Tai pasiūlymas ir kvietimas kitas politines ir nepolitines jėgas sėsti prie stalo ir surasti geriausią sprendimą. Istorija parodė, kad krizių akivaizdoje visada reikia veikti greitai ir principingai. Kito kelio paprasčiausiai nėra“, – teigia V. Mazuronis.

Pagal pateiktą planą Darbo partija Seimui jau parengė net keletą pasiūlymų: steigti naują (prieš tai uždarius senąjį) Migracijos departamentą prie Vyriausybės; suteikti įgaliojimus Seimui nustatyti priimamų (integruojamų) pabėgėlių skaičių, atsižvelgiant į visus šalies ekonominius ir socialinius pajėgumus; sugriežtinti atsakomybę už nelegalų sienos kirtimą. Greitai bus pateikta ir daugiau pasiūlymų.

Darbo partija taip pat artimiausiu metu organizuos plataus masto apskrito stalo diskusiją dėl pabėgėlių krizės ir galimų jos sprendimų.