Visais istoriniais laikotarpiais svarbiausias muziejaus turtas – eksponatai. Per septynis dešimtmečius Nalšios muziejaus kelios muziejininkų kartos kaupė ir dokumentavo krašto praeitį, etninę kultūrą bei gamtą atspindinčius eksponatus. Jų skaičius išaugo iki 61716 vienetų. Šiomis dienomis muziejų pasiekė naujas eksponatas – išausta ir išsiuvinėta gūnelė.

Gūnelė – retas dailiai išausto ir išsiuvinėto audeklo užtiesalas vežimo sėdynei (pasostei) apkloti, arkliams ir važiuojančiųjų kojoms nuo šalčio apsaugoti. Šiokiadienės gūnios buvo paprastesnės, dažniausiai pakulinės, šventadienės – ryškių spalvų, vilnonės. Norint jas daugiau išpuošti, kraštai būdavo apsiuvami įvairiaspalviais vilnonių siūlų kuteliais arba apmezgami. Praėjo šešiasdešimt metų nuo jos pagaminimo, o ji dar tinkama naudoti.

Gūnelę į muziejų atnešė ir padovanojo garbingo 90 metų amžiaus sulaukusi Emilija Kirdeikienė. Jos gyvenimo istorija iš tiesų įspūdinga. Emilija gimė ir augo Karveckų šeimoje, Stūglių kaime, Švenčionių rajone. Šeima buvo didelė, iš viso 12 vaikų, o ji – vyriausia. Mokėsi Stūglių lenkų mokykloje ir baigė septynias klases. Turėdama keturiolika metų ėjo dirbti pas ponus, kad galėtų prisidėti ir kartu su tėvais išmaitinti gausią šeimą. Šeima tame pačiame kaime pragyveno ir karą, ir tremtį, ir kitas represijas. Ištekėjo būdama trisdešimties metų ir visą gyvenimą nugyveno Stūglių kaime, išaugino dukrą ir sūnų. Emilija Kirdeikienė dabar gyvena pas sūnų Švenčionyse, Adutiškio gatvėje. Eidama į bažnyčią užsuko ir į muziejų. Pasidžiaugė išsaugota praeitimi ir pažadėjo dar prisidėti prie eksponatų gausos savo darbais išaustais jaunystėje.

Kviečiame visus Švenčionių krašto gyventojus prisidėti prie muziejaus eksponatų papildymo ir taip palikti savo atžymą ateinančioms kartoms.

Nadežda SPIRIDONOVIENĖ