Mes turime 384 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3105
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19306
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95336
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Geriausia dovana Anelės Karmonienės atminimui – skambančios jos dainuotos dainos

2015 m. spalio 28 d. trečiadienis, Nr.80 (1516)

Keistai sudėlioja žmonių gyvenimus jo didenybė likimas. Keista ir žmogiškoji atmintis. Vienus išėjusius į amžinybę aplinkiniai pamiršta greitai, kitus prisimena ir po dešimtmečių. Nors jau 19 metų, kai dainininkė Anelė Karmonienė iš Vidutinės kaimo iškeliavo į amžinybę, kuriai rugsėjo 19-ąją būtų sukakę 100 metų, bet jos atminimas gyvas ne tik artimųjų, bet ir ją pažinojusiųjų, o ir tik jos dainuotas dainas girdėjusiųjų atmintyje. Akivaizdus to įrodymas – net dvi dienas Vidutinėje skambėjusios Anelės Karmonienės dainuotos dainos, išsakyti patys šilčiausi ir nuoširdžiausi jai skirti žodžiai. Bet apie viską nuo pradžių.

Pradžia buvo šeštadienį, kai savo susiėjimą susirinkusi Vidutinės kaimo bendruomenė „Vika“ pirmiausia pradėjo nuo Anelei Karmonienei skirtų žodžių. Renginio pradžioje apie dainininkę kalbėjo bendruomenės pirmininkas Vaclavas Gabrinovičius, o moterų ansamblio vadovė Rita Iljuk prisiminė savo bendravimo su Anele Karmoniene akimirkas. Prisiminė, kaip jai, jaunai vargonininkei, Anelė Karmonienė mokėjo patarti, prisiminė jos paprastumą ir nuoširdumą, o kai ansamblis uždainavo Anelės Karmonienės ir jos sesers Monikos Jurkuvėnienės dainuotą dainą „Kaip man surasti tokią dainą“, kuri tapo savotišku Vidutinės himnu, visi atsistoję dainavo kartu.

Sekmadienį paminėjimas, skirtas dainininkės Anelės Karmonienės šimtosioms gimimo metinėms, prasidėjo šv. Mišiomis Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčioje. Mišias aukojo parapijos klebonas Medardas Čeponis ir Vikaras Marijan Apriško. O kaip nuostabiai giedojo jungtinis Švenčionių bažnyčios ir prie jo prisijungęs Strūnaičio ir Vidutinės choras. Žinoma, reikia paminėti ir jaunimo chorą. Šv. Mišių metu gražiai skambančios giesmės – tarsi dieviška dovana Anelei Karmonienei, kuri visą gyvenimą giedojo bažnyčios chore. Po šv. Mišių N.Strūnaičio kapinėse ant Anelės Karmonienės kapo buvo padėtos gėlės, sukalbėtos maldos, sugiedotos giesmės, o baigiamieji paminėjimo akordai skambėjo Vidutinės kaimo klube.

Iš scenoje pastatyto paveikslo į susirinkusius mąsliu žvilgsniu žvelgė Anelė Karmonienė. Kas žino, gal ir iš aukštybių ji žvelgė į susirinkusius bei dainuojančius jos dainuotas dainas. Kas žino, kas už tos ribos, kurią mes vadiname amžinybe?

Į renginį susirinko ne tik Anelės Karmonienės giminės, ją pažinoję ir nepažinoję žmonės, bet ir rajono tarybos nariai Violeta Čepukova, Vytautas Bulka, Vaclavas Gabrinovičius, Jolanta Olechnovič, vicemeras Kęstutis Trapikas. Negaliu nepaminėti ir Valdo Striužo, kurio pastangomis prieš 20 metų buvo išleista knyga „Švintų rytų rytelį“, kuri įamžino Anelę Karmonienę ir išsaugojo jos dainuotas dainas, giesmes.

O dabar grįžkime prie paties renginio, kuris buvo pilnas nuoširdumo ir sakralumo. Kitaip ir būti negalėjo, nes skambėjo vyrų ir moterų kolektyvų atliekamos dainos, o kai uždainuodavo abu kolektyvai kartu, pajusdavai dangišką palaimą. Kaip puikiai skambėjo dainos be jokių mikrofonų, fonogramų. Prisiminimais apie Anelę Karmonienę, apie tą laikotarpį, kai jinai gyveno, dalinosi ne tik jos dukra Elena ir sūnus Rimantas, bet ir scenoje buvusios moterys ir vyrai. Gražiai skambėjo ir Anelės Karmonienės dukros Elenos duetas su buvusia Vidutinės ansamblio dainininke Irena, kuriai teko dainuoti ir su Anele Karmoniene. Argi gali abejingai klausytis, kai motinos dainuotas dainas dainuoja dukra ir sūnus? Tikrai negali, kai su jauduliu Anelės dainuotas dainas atliko dukra Elena Vėžienė (Karmonaitė) ir Sūnus Rimantas Karmonas. O jaunajai dainininkei Dagnei Maslianikaitei, sudainavusiai dvi Anelės Karmonienės dainuotas dainas, šis renginys, manau, išliks visam gyvenimui. Kas žino, galbūt Dagnei bus skirta likimo toliau dainuoti ne tik Anelės Karmonienės, bet ir kitų šiame dainingame krašte dainuotas dainas. Būtų gražu, kad tos dainos skambėtų ilgai ilgai, nes jos iš tikrųjų nuostabios. Negali be jaudulio klausytis, kai skamba žodžiai: „Kur man surasti tokią dainą, kurią dainuot norėt visi...“ Žodžius šiai dainai sukūrė Anelės sesuo Monika Jurkuvėnienė, o melodiją pritaikė abi.

Nebuvo daug kalbų. Tuo, kad kažkada prisidėjo prie knygos „Švintų rytų rytelį“ pasidžiaugė vicemeras Kęstutis Trapikas. Apie tą laiką, kai bendravo su Anele Karmoniene, įrašinėdamas jos dainuojamas dainas, prisiminė Valdas Striužas, kuris be kita ko primygtinai kalbėjo apie tai, kad būtina išleisti kompaktinę plokštelę su Anelės Karmonienės dainuojamomis dainomis, nes įrašai yra išsaugoti. Beje, projektas jau yra parašytas, ir jei bus skirti pinigai, žodžiai apie kompaktinės plokštelės išleidimą gali materializuotis. Gražius prisiminimus apie Anelę Karmonienę išsaugojo ir Vytautas Bulka, kuris jais ir pasidalino su susirinkusiais, kuris baigdamas savo pasisakymą kvietė išlaikyti Vidutinėje tą aukso fondą, kurį sukaupė čia gyvenę žmonės, kad Vidutinėje dainos ir toliau skambės. O užbaigti šį savo pasakojimą norėčiau Anelės Karmonienės dukros Elenos Vėžienės pasakytais žodžiais: „Bėgdamas laikas išblukina veidus, datas, faktus, bet palieka atmintį ir prisiminimus. Nuoširdžiai visiems dėkojame, kad jūs prisiminėte paprastą kaimo moterį, mūsų mamą, ir taip gražiai pagerbėte. Dėkojame visiems už šypsenas, už maldas, giesmes. Jums visiems didelis ir nuoširdus ačiū“.

Klausydamas skambančių Anelės Karmonienės dainuotų dainų bloknote užrašiau: „Geriausia dovana Anelės Karmonienės atminimui – skambančios jos dainuotos dainos.“ Taip ir baigiu šį antrąjį pasakojimą apie paprastą ir kartu nepaprastą Vidutinės kaimo ir viso Švenčionių krašto dainininkę Anelę Karmonienę.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis