Mes turime 278 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1262
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11449
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:87479
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Uždekime vilties liepsnelę

2015 m. spalio 31 d. šeštadienis, Nr.81 (1517)

Kai rudens lauko darbai užbaigti, kai gamta ruošiasi ramybės laikotarpiui ir tik retkarčiais išgirsti paukščio čiulbėjimą, lapkričio 1-ąją dieną katalikų bažnyčia drauge su savo bendruomenės nariais mini Visų šventųjų šventę. Tačiau kiekvienam bendruomenės nariui, kuris nėra įsigilinęs į Visų šventųjų dienos prasmę, ši šventė siejasi su skirtingomis asociacijomis. Vieniems ši diena asocijuojasi su savo artimųjų kapų lankymu bei aplamai su kapinėm. Kitiems su gelių puokštėmis. Tretiems su malda ir prisiminimu apie tuos, kurie jau iškeliavo į dangaus karalystę.

Ši lapkričio 1-oji diena jungia visą krikščionių bendruomenę į vieną bendrą tikslą – savo artimųjų, draugų, tėvų, giminaičių kapų papuošimą ir „vilties liepsnelės“ uždegimą. Uždegus „vilties liepsnelę“ kiekvienas žmogus turi tikėjimą ir viltį, kad jų artimieji jau pasiekė galutinį savo gyvenimo tikslą, t.y. dangaus karalystę, ir džiaugiasi būdami Dievo akivaizdoje.

Šiandien siūlau mums visiems drauge atsiriboti nuo įvairių asociacijų, siejamų su Visų šventųjų bei Vėlinių šventėmis, ir, pasitelkiant į pagalbą istoriją ir Šventąjį Raštą, įsigilinti į šių dvejų švenčių prasmę.

 

Visų šventųjų diena

Visų Šventųjų dieną Bažnyčia parodo du esminius dalykus, kurie yra tampriai susieti tarpusavyje. Pirmas dalykas, kurį parodo Bažnyčia, tai tinkama pagarba visiems, kurie jau įžengė į dangaus garbę. Antras dalykas, kurį parodo Bažnyčia, yra nukreiptas į keliaujančią bažnyčią, t.y. į kiekvieną tikintį žmogų, kuris šioje žemėje yra tik piligrimas, parodo mums kelią, kuriuo eidami pasieksime šventumą. Dar daugiau, šią dieną Bažnyčia mums primena tiesą apie mūsų plačią bendruomenę kurioje yra šventųjų ir kurie yra apsupę mus savo globa.

 

Šios šventės ištakos

Pirmieji krikščionys tvirtai laikydamiesi dešimties Dievo įsakymų, paskelbtų Senojo Testamento Išėjimo knygoje, o ypač pirmojo, kuris sako „Neturėk kitų dievų tik mane vieną“ bei antrojo „Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir negarbinsi, nes aš, Viešpats tavo Dievas...“. Todėl pirmieji krikščionys neteikė jokių pagerbimo ženklų nei žmonėms, nei angelams ir tik Vieninteliam Dievui Šventoje Trejybėje išreikšdavo savo meilę ir pagarbą.

Žvelgdami į Naująjį Testamentą galime atrasti įdomių faktų, kurie mums leidžia atskirti garbinimo sąvoką nuo pagerbimo. Taigi vienas iš pavyzdžių, kurį atrandame Naujajame Testamente, yra Jėzaus Kristaus pagyrimas Jono Krikštytojo atžvilgiu. Kitą pavyzdį atrandame šv. Pauliaus laiškuose romiečiams bei žydams, kur Paulius kalba su pagyrimu bei pagarba apie Abraomą ir Melchizedeką. Tokie Šventojo Rašto pavyzdžiai mums leidžia kalbėti apie šventųjų pagerbimą.

Pirmuoju pagerbimo taikiniu tapo Švč. Mergelė Marija, kaip Dievo Sūnaus Motina. Žmonės, norėdami ypatingu būdu pagerbti Dievo Motiną už Jos ypatingą dalyvavimą Dieviškajame išganymo darbe, pradėjo statyti bažnyčias ir jas dedikuoti Švč. Mergelės Marijos garbei, buvo sudėliojamos šventės, kuriamos maldos bei giesmės.

Lygiagrečiai Dievo Motinos kultui galime pastebėti ir arkangelo Mykolo kulto pradžią. Pirmojo amžiaus kruvini krikščionių persekiojimai dėl tikėjimo paskatino atsirasti krikščionių kankinių kultą. Kankinių mirties diena buvo laikoma jų gimimo diena danguje. Todėl jau V a. privatus pagerbimo kultas peraugo į visuotinį kultą. 608 m. gegužės 13 d. popiežius Bonifacas IV pagonišką Romų šventyklą (Panteoną) atidavė Dievo Motinos ir šventųjų kankinių globai. VIII a. popiežius Grigalius III šv. Petro bažnyčioje įsteigė Visų šventųjų koplyčią, kad žmonės galėtų savo maldomis ir giesmėmis pagerbti netik žuvusius dėl tikėjimo šventuosius, bet ir tuos, kurie mums yra nežinomi. Popiežius Jonas XI tęsdamas savo pirmtako Grigaliaus III veiksmus dėl Visų šventųjų kulto 935 m. lapkričio 1-ąją dieną dedikavo visiems šventiesiems pagerbti.

Taigi kaip matome Visų šventųjų šventė turi gilias šaknis Bažnyčios tradicijoje. Ši šventė kartą metuose primena mums apie šventuosius vyrus ir moteris iš kiekvienos tautos ir kiekvienos kartos. Šis kultas ne trukdo kiekvienam iš mūsų atitinkamai garbinti Dievą, o atvirkščiai – prisideda prie Dievo garbinimo bei šlovinimo. Šventieji, kurie vienaip ar kitaip kovojo arba atidavė savo gyvybę už tikėjimą, mums reprezentuoja Dievą. Taigi galime drąsiai teigti, jog pagerbdami šventuosius, mes visą savo dėmesį sutelkiame į Dievą ir Jį šloviname ir garbiname už Jo didingus darbus.

Bažnyčioje egzistuoja šventųjų pagerbimo laipsniai. Aukščiausioju pagerbimo laipsniu yra pagerbdama Dievo Motina švč. Mergelė Marija. Toliau pagal laipsniškumą seka šv. Juozapo, Dievo Motinos sužadėtinio, ir Jono Krikštytojo pagerbimas. Toliau – apaštalų pagerbimas, tarp kurių šv. Petras ir Paulius turi išskirtinės vietas. Daugiausia yra visuotinių šventųjų, kurie turi išskirtinį pagerbimą: vienuolynuose, tautose, valstybėse, vyskupijose, kurie gindami tikėjimą atidavė savo gyvybę.

 

Lapkričio 2-oji – Vėlinės

Švęsdama lapkričio 2-ąją dieną, kurią mes įprastai vadiname Vėlinių diena, Bažnyčia prisimena visus mirusius. 998 m. vienuolių benediktinų abatas Odylon Prancūzijoje lapkričio 2 d. inicijavo maldą už visus mirusius. Tokia jo idėja visiems patiko ir greitu laiku paplito Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Italijoje. VIII a. malda už visus mirusius tapo visuotine. Šią dieną Bažnyčia meldžiasi už tuos mirusiuosius, kurie dar nepasiekė dangaus karalystės. Meldžiasi už tuos mirusiuosius, kurie už savo gyvenimo nuodėmes atgailauja skaistykloje. Tiesa, apie skaistyklos egzistavimą kaip dogmą Bažnyčia paskelbė 1274 m. Lione ir XXV Tridento susirinkimo sesijoje (1545-1563) ypatingame dekrete apie skaistyklą. Tridento susirinkimas paskelbė tiesą, kad tikintieji gali padėti savo maldomis mirusiesiems, kurie atgailauja skaistykloje. Tad būtent Vėlinių dieną visa katalikų Bažnyčia ateina su malda padėti šiems mirusiesiems.

Kunigas Marijan APRIŠKO

 
Reklaminis skydelis